Daugelį rutininių darbų už mus jau daro robotai, tačiau jie vis labiau kėsinasi ir į profesijas, kurios tradiciškai priskiriamos žmogaus rankų darbui. Kaip parodė naujausias tyrimas*, ši robotizacija sėja nerimą: 88 proc. lietuvių mano, kad robotai kelia grėsmę darbo vietoms, o serijinės gamybos kūriniai jiems atrodo neautentiški ir praradę žmogiškąjį ryšį. Ir nors lietuviai jautrūs kainai, net trečdalis respondentų rinktųsi kokybišką ir brangesnį rankų darbo daiktą, o ne pigesnį serijinės gamybos analogą. Kokias profesijas artimiausiu metu pakeis robotai ir ką apie tai mano Lietuvos visuomenė?
JAV prekybos milžinė „Amazon” jau yra užpatentavusi robotą, kuris kuria drabužius, o „Christie’s” aukcione Niujorke už kone pusę milijono dolerių parduotas portretas, tapytas dirbtinio intelekto. Šie pavyzdžiai rodo, kad robotai ir dirbtinis intelektas artėja prie sričių, kurios tradiciškai buvo priskiriamos žmogaus kūrybiškumui, rankų darbo autentiškumui. Kokias grėsmes čia įžvelgia Lietuvos visuomenė?
Apie tai į nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką susirinko padiskutuoti įvairių sričių meno, mokslo ir verslo atstovai – rūbų dizaineris Robertas Kalinkinas, menininkas Algis Kriščiūnas, fotografas Donatas Stankevičius, „Fazer Bakery Baltic” kepyklų gamybos ir tiekimo direktorė Zita Petkevičienė bei KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) Automatikos katedros vedėjas docentas Gintaras Dervinis.
Labiausiai baiminasi prarasti darbo vietas
Diskusijos metu pristatytas tyrimas atskleidė, kad didžiausia robotų keliama grėsme apklausti Lietuvos gyventojai įvardija darbo vietų praradimą. Dėl to nerimą jaučia 66 proc. respondentų. Pusė apklaustųjų įsitikinę, kad dėl robotais paremtos gamybos nelieka žmogiškojo ryšio, kiek mažesnė dalis gyventojų (42 proc.) mano, jog mašinų pagaminti produktai ar teikiamos paslaugos praranda autentiškumą.
Tyrimas kartu atskleidė, kad rankų darbas vis dar suvokiamas kaip vertybė. Trečdalis apklaustųjų sutiktų sumokėti daugiau už rankų darbo produktą, o ne mažesnę sumą už serijinės gamybos daiktą. Diskusijos dalyviai svarstė, kad, atsižvelgiant į lietuvių jautrumą kainai, tai rodo, jog nemaža dalis visuomenės nenorėtų prarasti autentiškumo ir išmainyti jo į idealumą, net ir pigesnį.
„Dabar taip paprasta daryti darbus automatizuotai: kurti muziką, meną, daiktus. Visas pasaulis tampa automatišku – tobulu, bet šablonišku, idealiu, bet negyvu. Gal todėl tikrieji, žmogiški kūriniai mums tokie brangūs: dažų potėpiai ant drobės, gyvos muzikos skambesys, keramiko rankų atspaudus išlaikiusi vaza. Mums nereikia robotiško idealo, juk didžiausias grožis slypi žmogaus prisilietime”, – diskusijos metu tikino fotografas ir menininkas A. Kriščiūnas.
Verslas pasiruošęs prisitaikyti
Panašią poziciją išsakė ir verslo atstovė – net ir diegiant inovacijas gamyboje, šiandien iš verslo vartotojai tikisi atvirumo, skaidrumo ir žmogiškumo. Diskusijos metu „Fazer Bakery Baltic” gamybos ir tiekimo direktorė Baltijos šalims Z. Petkevičienė tikino, kad žmonės už produkto nori matyti tikrus veidus ir tikras istorijas. Todėl net ir masinės gamybos produktus kurianti bendrovė puoselėja tradicijas ir autentiškumą.
„Verslui patogu gamybos procesą perleisti robotams ir mašinoms, kurios garantuoja tikslumą ir greitį. Tačiau yra produktų, su kuriais lietuvius sieja stiprus emocinis ryšys, duona – vienas iš jų. Duonos kepimas anksčiau buvo tikra ceremonija, duona buvo šventa. Šis sakralumas išlieka svarbus ir šiandien – iš duonos mes tikimės šilumos, artumo. Todėl mes savo gamyboje robotizuojame tik tuos mechaninius procesus, kurie nesukuria pridėtinės emocinės vertės galutiniam produktui, pavyzdžiui, gaminių pakavimas. Tačiau žmogaus rankų prisilietimas ir rūpestis mūsų duonos gamybos procesuose išlieka labai svarbus, nes šalia produkto savybių, suteikia gaminiui unikalumo ir savitumo”, – apie robotizacijos ir rankų darbo santykį versle kalbėjo „Gardėsio” prekės ženklo atstovė Z. Petkevičienė.
Kokias profesijas pakeis robotai?
Bene daugiausiai diskusijų kelia klausimas, kokios profesijos susiduria su didžiausia grėsme būti išstumtos robotų? Ar mums ateityje reikės siuvėjų, vairuotojų (bepilotės vairavimo sistemos jau ne naujiena), kepėjų ar muzikantų?
Didžiausia dalis Lietuvos gyventojų (24 proc.) mano, kad robotai ir dirbtinis intelektas ateityje pakeis vairuotojus, 22 proc. tokį likimą prognozuoja siuvėjams ir drabužių dizaineriams, 18 proc. – fotografams, 17 proc. – muzikantams, 15 proc. – juvelyrams ir 12 proc. virtuvės šefams bei kepėjams.
KTU elektros ir elektronikos fakulteto, automatikos katedros vedėjas diskusijos dalyvius skubėjo nuraminti. Anot jo, robotizacija ir dirbtinis intelektas nėra tikroji žmonijos grėsmė kažko netekti.
„Robotai – tai įrankiai, skirti pagelbėti atlikti nemėgstamą, monotoninį bei rutininį darbą. Jie leidžia įtraukti į gyvenimą naujų spalvų, skonių, pojūčių bei naujų galimybių. Jų nereikia bijoti, jais reikia tik naudotis ir mėgautis. Juk atsiradus kinui, dalis aktorių pakeitė teatro sceną į filmavimo aikštelę, bet aktoriaus profesija juk taip niekur ir nedingo, kaip ir teatras. Taip bus ir su kitomis kūrybinėmis profesijomis: bus naudojančių ir klasikines technikas, ir modernias. Žinoma, atsiras ir naujų profesijų, kurių galbūt šiuo metu ir negalime įvardinti. Bet svarbiausia nebijoti naujovių, tik svarbu tai daryti atsakingai”, –sako KTU doc. G. Dervinis.
Dizaineris R. Kalinkinas išsakė kitokią nuomonę – pasak jo, kai kurių kūrybinių darbų pakeisti mašinomis paprasčiausiai neįmanoma.
„Kai kurios paslaptys ir technikos, pavyzdžiui, unikalūs nėriniai, siuvinėjimo metodai ar net žakardinių audinių audimas iki šiol yra tiesiog per sudėtingas kūrybinis procesas automatizacijai. Dėl to rankų darbas ir meistrai, kurie iš kartos į kartą mokėsi to amato, yra verti pagarbos ir paklausa jų darbui turėtų būti vis didesnė. Ir tai tik vienas iš daugybės pavyzdžių”, – renginio metu teigė rūbų dizaineris.
Rankų darbo profesijos nugulė į parodą
Diskusijos metu taip pat buvo pristatytas „Gardėsio” prekės ženklo inicijuotas socialinis fotografijos projektas – paroda „Mūsų duona kasdieninė”. Jo metu fotografas Donatas Stankevičius įamžino dešimt profesijų, kuriose pagrindinis darbo įrankis – žmogaus rankos. Parodos tikslas – kviesti susimąstyti, ar šių žmonių rankų darbą gali pakeisti robotai bei kaip tai paveiktų galutinį produktą.
„Visi žmonės, kuriuos teko fotografuoti šiai parodai, jautėsi pagerbti, įvertinti. Juk kai kuriama rankomis – parodoma ne tik pagarba vartotojui, unikalumas, bet ir šiluma, emocinis ryšys. Kurdamas bet kokį produktą žmogus viską apmąsto, skiria tam laiko. O kas gali būti brangiau nei laikas? Jis negrįžta, nesidaugina, jo nenusipirksi. Todėl kiekvienas prisilietimas yra vertingas. To negali joks robotas, joks algoritmas”, – teigia fotografijų autorius Donatas Stankevičius.
Paroda visą šią savaitę, iki vasario 17 dienos, bus eksponuojama nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, vėliau persikels į kitų didžiųjų šalies miestų prekybos centrus.
Apie tyrimą:
*Tyrimą š. m. sausio 20-28 dienomis atliko bendrovė „Spinter tyrimai”. Jo metu apklausta 1015 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Tyrimo lokacija – visa Lietuvos teritorija.
