Priimtos ilgai žmonių su negalia lauktos naujovės – darbingumo ar neįgalumo lygis, specialieji poreikiai bus nustatomi, remiantis duomenimis apie asmens sveikatą, esančiais Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje.
2021 m. pabaigoje mūsų šalyje gyveno daugiau kaip 220 tūkst. žmonių su negalia, o į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl negalios vertinimo kasmet kreipiasi daugiau kaip 83 tūkst. žmonių.
„Noriu pasidžiaugti, kad teisės aktų pakeitimai ženkliai sumažins ne tik administracinę naštą, bet ir bus užtikrintas priimamų sprendimų dėl darbingumo, negalios ar specialiųjų poreikių objektyvumas. Taigi, pakeitimai svarbūs ir žmogui, kurio negalia yra vertinama, ir tai atliekantiems darbuotojams, ir gydytojams“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Vertindamas naujus pokyčius, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pabrėžė, kad vienas pagrindinių negalios nustatymo tikslų – suteikti galimybę asmeniui tą negalią kompensuoti.
„Labai svarbu, kad visi procesai vyktų greitai ir sistema savo biurokratija galimai neskriaustų žmogaus dar kartą. Taip pat reikia suprasti, kad negalia nustatoma tuomet, kai išnaudojamos visos gydymo galimybės, todėl negalime apkrauti savo gydytojų procesais, nesusijusiais su ligos gydymu. Būtent proceso operatyvumą ir administracinės naštos gydytojui mažinimą pavyks užtikrinti įsigaliojus šiems keitimams“, – teigia sveikatos apsaugos ministras.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau – NDNT) sprendimus dėl žmogaus darbingumo lygio, neįgalumo lygio ir specialiųjų poreikių priims remdamasi žmogų gydančio gydytojo Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS) pateiktais elektroniniais dokumentais. Jei nėra galimybės dokumentų išsaugoti minėtoje elektroninėje sistemoje, žmogų gydantis gydytojas parengia ir žmogui, jo atstovui ar tiesiai NDNT pateikia popierinį siuntimą. Žmogui papildomų tyrimų atlikti ir jų rezultatų pateikti NDNT nereikia, jei jo sveikatos būklė nepasikeitusi nuo paskutinio jo darbingumo lygio vertinimo, atlikto per paskutinius 36 mėnesius.
Mažės administracinė našta asmeniui, nes nereikės jį gydančiam gydytojui teikti prašymo dėl siuntimo į NDNT negalios vertinimui parengimo.
Tuo pačiu mažėja administracinė našta asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojams, atsisakoma NDNT išduodamų perteklinių dokumentų, taupomos valstybės biudžeto lėšos minėtų dokumentų blankų pirkimui.
Dar vienas labai svarbus teisės aktų pakeitimo aspektas – užtikrinus duomenų apie konkretaus žmogaus sveikatą patikimumą, bus priimami ir objektyvesni sprendimai dėl darbingumo, neįgalumo ar specialiųjų poreikių.
Kaip buvo iki šiol? Dėl negalios vertinimo žmogus, visų pirma, teikdavo prašymą jį gydančiam gydytojui dėl siuntimo į NDNT parengimo. Vertinant darbingumo lygį, žmogų gydantis gydytojas parengdavo siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kuriame pateikdavo duomenis apie jo sveikatą. Žmogus, atvykdavo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir čia pokalbio metu būdavo užpildomas jo veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas. Įvertinus medicininius duomenis, pateiktus žmogų gydančio gydytojo siuntime, ir klausimyną, būdavo priimamas sprendimas.
LR SADM inf.
