Aktyvi kaišiadoriškė Birutė: „Nenurašykite” savęs. Išdrįskite bibliotekoje paklausti, kaip naudotis internetu”

Birutė Gudačiauskienė iš Kaišiadorių šiandien su draugėmis varto ne popierinių, o skaitmeninių nuotraukų albumus, mokesčius sumoka naudodamasi internetine bankininkyste ir sako, kad sprendimas sudalyvauti skaitmeninio raštingumo mokymuose buvo labai teisingas.

Visą gyvenimą pradinių klasių mokytoja dirbusi Birutė sulaukusi pensinio amžiaus nesulėtino gyvenimo tempo ir teigia turinti daug pomėgių. Moteris aktyviai dalyvauja Kaišiadorių rajono neįgaliųjų draugijos veikloje, dainuoja dviejuose draugijos ansambliuose ir mėgsta keliauti.

„Kai draugijoje gavome informaciją apie Kaišiadorių viešojoje bibliotekoje vykdomą skaitmeninio raštingumo mokymo programą ,,Prisijungusi Lietuva”, dėl dalyvavimo apsisprendėme akimirksniu. Subūrėme dešimties draugijos narių būrelį ir užsirašėme į mokymus. Keletas iš mūsų moterų neseniai buvome nusipirkusios naujus išmaniuosius telefonus, kuriais dar nelabai mokėjome naudotis, tad pagalvojome, kad mokymuose mums paaiškins ir apie jų funkcijas”, – prisimena Birutė.

Moteris sako nė akimirką nepagalvojusi, kad perprasti skaitmenines technologijas gali būti per vėlu. Pasaulis, anot jos, labai greitai keičiasi, vis daugiau dalykų persikelia į elektroninę erdvę, todėl mokytis naudotis kompiuteriais teks visiems, net ir tiems, kurie į technologijas bei internetą žiūri skeptiškai.

Labiausiai džiaugiasi el. bankininkyste ir „Facebook”

Mokymų dalyvių iš neįgaliųjų draugijos žinios apie kompiuterius ir internetą buvo labai skirtingos. Vienos moterys buvo labiau pažengusios ir jau daug ką mokėjo, kitos pradėjo nuo pačių paprasčiausių dalykų. Bet visoms mokymai be galo patiko ir buvo labai naudingi.

„Aš pati kompiuteriu anksčiau beveik nesinaudojau, todėl iš pradžių buvo visko. Atsimenu, išjungiu kompiuterį, o kurį mygtuką spausti, kad jį vėl įjungčiau – nebežinau”, –  prisiminusi pirmuosius žingsnius juokiasi Birutė. Ir negaili gražių žodžių bibliotekos darbuotojoms, ypač iš keblių situacijų gelbėjusiai vyr. bibliografei Zinai Motiekaitienei. „Ji kiekvienam dalyviui rasdavo laiko, į visus klausimus kantriai atsakinėjo, drąsino. Visas bibliotekos kolektyvas maloniai elgėsi, mus susirinkusius arbata vaišindavo, jausdavomės kaip namie. Gal todėl ir mokytis taip gera buvo”, –  svarsto pašnekovė. Ir čia pat priduria, kad su draugėmis nedvejodama eis gilinti skaitmeninio raštingumo žinių, jei tik būsimuose mokymuose atsiras laisvų vietų.

Birutė po mokymų internetinėje erdvėje jaučiasi kur kas tvirčiau. Daugiausiai laiko ji sako praleidžianti socialiniame tinkle „Facebook”, turi susikūrusi čia savo paskyrą, dalinasi kelionių nuotraukomis su draugais ir artimaisiais. Moteris džiaugiasi išmokusi naudotis ir elektronine bankininkyste. „Labai patogi sistema. Nebereikia derintis prie įstaigų darbo laiko, galiu kad ir vidury nakties prie sistemos prisijungti ir mokesčius sumokėti”, –  teigia kaišiadoriškė.

Paklausta, ar nebijo internetinių sukčių, galinčių kėsintis į jos asmens duomenis, Birutė atremia, kad nėra labai patikli, be to, mokymų metu sužinojo apie pagrindines saugaus bendravimo ir informacijos naudojimo internete taisykles.

Internetu susiplanuoja keliones po Lietuvą

Kaišiadorių rajono neįgaliųjų draugijos nariai – labai veiklūs ir aktyvūs. Čia susikūrę du meno kolektyvai – moterų vokalinis ansamblis ,,Gabija” ir romansus atliekantis kolektyvas ,,Svajonė”, kuriuose dainuoja ir Birutė. Ji pasakoja, kad ansambliai dažnai koncertuoja, dalyvauja renginiuose įvairiuose Lietuvos regionuose.

Mėgsta draugijos nariai lankytis ir teatruose, noriai leidžiasi į pažintines keliones po mūsų kraštą. „Po mokymų labai daug informacijos apie lankytinas vietas susirandame internete. Apžiūrime nuotraukas, aprašymus paskaitome, ramiai susiplanuojame maršrutus ir pirmyn. Kartais atrandame ir tokių objektų, apie kuriuos nežinojome, tai tada tokios pakylėtos jaučiamės”, – entuziastingai pasakoja B. Gudačiauskienė.

Birutė sako, kad šiuo metu Kaišiadoryse jaučiamas padidėjęs vyresnio amžiaus žmonių noras susidraugauti su skaitmeninėmis technologijomis. Užsukus į biblioteką, anot jos, gali ir nerasti laisvos vietos prisėsti prie kompiuterio. „Ir beveik vien tik vyresni, senjorai. Reiškia, žmonės nori išmokti naujų dalykų. Be to, daugelio vaikai ar anūkai išvykę į užsienį, ir tada vienintelis būdas pamatyti juos kada panorėjus tampa internetiniai pokalbiai per „Skype”, todėl tenka mokytis”, –  mintimis dalijasi pašnekovė. Jos pačios vaikai gyvena čia pat, Lietuvoje, bet Birutė nusiteikusi ateityje taip pat pramokti naudotis šia pokalbių programėle – ką gali žinoti, kada pravers.

Galimybių nemokamai mokytis dar yra

Projekto „Prisijungusi Lietuva” nemokami mokymai šalies bibliotekose skirti žmonėms, kurių skaitmeniniai įgūdžiai yra nepakankami. Juose laukiami ir nemokantys, bet norintys išmokti naudotis kompiuteriu, internetu, išmaniuoju telefonu, ir siekiantys pagilinti jau turimus įgūdžius, pradėti naudotis aktualiomis elektroninėmis paslaugomis, įgyti žinių apie saugų naršymą internete.

Šiuo metu mokymuose savo žinias apie skaitmeninius įrenginius ir internetą pagilino daugiau kaip 45 tūkst. žmonių. Planuojama, kad iki projekto pabaigos 2021-ųjų metų pradžios skaitmeninio raštingumo mokymuose šalies bibliotekose sudalyvaus 100 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Į nemokamus mokymus pradedantiesiems ir pažengusiems registruokitės patys arba užregistruokite savo artimuosius bet kurioje viešojoje bibliotekoje, www.prisijungusi.lt., el. paštu mokymai@vipt.lt arba tel. +370 620 20 961.

Asociacija „Langas į ateitį”

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva” (www.prisijungusi.lt)

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį”, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.