Nuo sausio 1-osios įsigaliojo įstatymas, leidžiantis lietuvių vaikams išsaugoti Lietuvos pilietybę, jei nesulaikę 18-os metų jie įgytų ir kitos šalies pilietybę. Seimas šioms pataisoms pritarė vienbalsiai. Toks sprendimas ne tik panaikino iki šiol galiojusias diskriminacines nuostatas išeivių vaikų atžvilgiu, bet ir yra didelis žingsnis į priekį link referendumo dėl pilietybės išsaugojimo – tai turėtų galioti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
Naujosios pataisos sprendžia ilgametę problemą, kuomet su tėvais gyventi į užsienį išvykę nepilnamečiai pasirenka kitos valstybės pilietybę ir netenka Lietuvos. Iki dabar daugybinę pilietybę galėjo turėti išskirtinai tik tie vaikai, kurie dvi pilietybes įgydavo gimdami – Lietuvos ir kitos valstybės. Toks reguliavimas buvo neteisingas išvykusiųjų atžvilgiu: šeimos vyresnėlis, gimęs Lietuvoje, turėjo pilietybės atsisakyti, o užsienyje gimęs jaunėlis dar vis galėjo likti ir Lietuvos piliečiu. Dabar visi Lietuvos vaikai pasaulyje turės vienodas galimybes išlikti mūsų šalies piliečiais.
Nuo šiol įgijus daugybinę pilietybę iki 18-os metų, šie asmenys galės ją išlaikyti ir sulaukę pilnametystės. O jei vaikai neteko įgimtos Lietuvos pilietybės išvykę bei pasirinkę kitą, turės galimybę ją susigrąžinti. Tai, ką gauname gimstant, negali būti atimta valdžios sprendimais. Neabejoju, kad šis įstatymas nudžiugins išeivių šeimas bei padės puoselėti lietuvybę visame pasaulyje, o galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę paskatins išvykusius vaikus domėtis lietuvių kultūra, tobulinti kalbos žinias ir stiprins ryšį su tėvyne.
Daugybinė pilietybė ne susiaurina, o kaip tik išplečia žmonių ryšį su valstybe. Dabartinėmis mobilumo sąlygomis, pilietybės klausimas tampa problema šimtui tūkstančių lietuvių. Daugybinė pilietybė neturėtų būti specialiai skatinama, tačiau neturime užkirsti kelio išlikti Lietuvos piliečiais žmonėms, kurie dėl pagrįstų priežasčių gyvena ne Lietuvoje. Privalome sudaryti galimybes išvykusiems dalyvauti valstybės politiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime.
Matydamas tokią Seimo vienybę, tikiu, kad nepritrūksime politinės valios ir grįšime prie referendumo dėl pilietybės išsaugojimo klausimo. Tai – vienintelis būdas po ilgų metų diskusijų išspręsti šį klausimą. VRK duomenimis, 2019-aisiais vykusiame referendume dėl pilietybės išsaugojimo iš viso balsavo 1 291 947 (52,58 proc.) rinkėjų. LR Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui pritarė 927 410 rinkėjų (71,78 proc. balsavusių). Taip, šių skaičių nepakako, kad referendumas būtų laikomas pavykusiu, tačiau beveik milijonas mūsų žmonių pasisakė už pilietybės išsaugojimą. Turėdami tokį stiprų tautos mandatą, esame įpareigoti tęsti pradėtus darbus.
Andrius Bagdonas
Seimo Ekonomikos komiteto narys
Liberalų sąjūdžio pirmininkės pavaduotojas
