Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai ar verslo atstovai, kurie apgyvendino žmones, bėgančius nuo karo Ukrainoje, nuo balandžio gali teikti prašymus kompensacijoms gauti. Kompensacijos skyrimo laikotarpis pratęstas iki 9 mėnesių vietoje buvusių 6 mėnesių. Rugsėjį bus išmokėta apie 1,3 mln. eurų kompensacijų už rugpjūtį. Iš viso apgyvendinusiems ukrainiečius jau bus sumokėta beveik 6 mln. eurų kompensacijų.
„Laikinų būstų poreikis nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams išlieka didelis. Tikėtina, kad artėjant žiemai, jis gali ir dar padidėti. Dėkojame Lietuvos žmonėms, kurie suteikia gyvenamąją vietą ukrainiečiams, padeda jiems įsikurti mūsų šalyje. Kompensacija siekiame paskatinti būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus ir toliau teikti apgyvendinimą nuo karo bėgantiems Ukrainos žmonėms”, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Remiantis duomenimis, kuriuos savivaldybės pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, daugiausia kompensacijų gavėjų už rugpjūčio mėnesį yra Vilniaus miesto savivaldybėje – 1856, Kauno miesto – 430, Klaipėdos miesto – 291, Vilniaus rajono – 172, Kauno rajono ir Šiaulių miesto savivaldybėse – po 161.
Mažiausiai kompensacijų mokama Birštono (7 gavėjai), Pagėgių (6 gavėjai), Rietavo (5 gavėjai), Panevėžio r. (4 gavėjai) ir Neringos (3 gavėjai) savivaldybėse. Per minėtą laikotarpį nė vienas gyventojas nesikreipė dėl kompensacijos skyrimo į Kazlų Rūdos savivaldybę.
Rugsėjį bus išmokėta apie 1,3 mln. eurų kompensacijų už rugpjūtį. Daugiausia lėšų bus išmokėta didžiausiuose šalies miestuose: Vilniuje (daugiau kaip 300 tūkst. eurų), Kaune (beveik 120 tūkst. eurų), Klaipėdoje (daugiau kaip 90 tūkst. eurų). Nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio iš viso bus išmokėta beveik 6 mln. eurų.
Kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklauso nuo to, kiek žmonių apgyvendinta. Už vieną apgyvendintą ukrainietį mokama 150 eurų, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį. Išmokos dydis nepriklauso nuo to, kurioje Lietuvos vietoje yra būstas, kuriame apgyvendinti ukrainiečiai.
SVARBU. Vyriausybės sprendimu, kompensacijos skyrimo laikotarpis pratęstas iki 9 mėnesių vietoje 6 mėnesių. Pirmą mėnesį nuo karo pabėgusius ukrainiečius gyventojai ir verslas turėtų priimti neatlygintinai, o kompensacija būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkams mokama nuo antro mėnesio, bet ne daugiau kaip už 9 mėnesius ir neviršijant būsto panaudos sutarties galiojimo laikotarpio.
Kas gali gauti kompensacijas?
Kompensacijomis pasinaudoti gali ne tik gyventojai ir verslas, bet ir nevyriausybinis sektorius: religinės bendruomenės, viešosios įstaigos, asociacijos.
Kompensacijas gali gauti neatlygintinai laikinai priėmę apsigyventi ukrainiečius ne tik būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo arba sodų paskirties patalpose, bet ir gyvenimui pritaikytose negyvenamosios paskirties patalpose.
Kompensacija gali pasinaudoti ne tik būsto savininkai, bet ir būstą panaudos pagrindais ar patikėjimo teise valdantys asmenys, nuomininkai, neatlygintinai priėmę ukrainiečius, jeigu gautas būsto savininko sutikimas.
Kur kreiptis ir kokius dokumentus pateikti?
Kompensacija skiriama fiziniams ir juridiniams asmenims (išskyrus viešuosius juridinius asmenis, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė), kurie karo pabėgėliams iš Ukrainos perdavė nuosavybės ar patikėjimo teise, panaudos ar nuomos pagrindais valdomą būstą ar kitas tinkamas gyventi patalpas neatlygintai naudotis panaudos pagrindais, t. y. sudarė su ukrainiečiais būsto panaudos sutartį.
Panaudos sutartyje turėtų būti įrašyta sąlyga, kad nuo būsto perdavimo neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dienos ir kompensacijos mokėjimo laikotarpiu su būsto išlaikymu susijusius mokesčius apmoka panaudos davėjas.
Norintys gauti kompensaciją, turi kreiptis į savivaldybės, kurioje registruotas būstas ar kitos gyventi tinkamos patalpos, administraciją ir pateikti laisvos formos arba savivaldybės nustatytos formos prašymą dėl kompensacijos skyrimo. Kartu su prašymu reikia pateikti pagal Civilinio kodekso reikalavimus sudarytą būsto panaudos sutartį ar jos kopiją, kurioje nurodytas panaudos gavėjo vardas, pavardė, asmens kodas arba interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio kodas (ILTU kodas) ir gimimo data, jei asmens kodo panaudos gavėjas neturi.
Karo pabėgėliai iš Ukrainos apsigyvena ne tik privačiuose, bet ir valstybės bei savivaldybių valdomose patalpose, kur jiems užtikrinamos gyvenimui reikalingos būtinosios sąlygos.
