Kol tėvai suka galvą, kokiomis kalėdinėmis dovanomis šįkart priblokšti savo vaikus, patys vaikai sako, kad niekada nenuvilianti dovana – ta, kurią pagamino pats dovanojantysis. O psichologai pataria, kad dovanų pirkimo karštinė gali būti puiki proga vaikus mokyti ne tik imti, bet ir duoti – įtraukiant juos į dovanų paieškas artimiesiems ir draugams.
Erudito licėjaus mokytojų komanda (Daiva Jankauskienė, Justinas Visickas ir Rūta Žiaunienė) nusprendė išsiaiškinti, ką patys vaikai mano apie kalėdines dovanas, ir atliko 175 mokinių apklausą, kurioje dalyvavo 7-14 metų vaikai.
70% apklaustųjų tvirtino niekada negavę dovanos, kuri juos būtų nuvylusi. Kas galėtų nuvilti? Pasak vaikų, tai galėtų būti nepanaudojami daiktai, drabužiai ir saldainiai. Įdomu tai, kad jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų ir vyresniųjų klasių moksleivių nuomonės buvo vieningos.
Vardindami labiausiai pradžiuginusias dovanas, vaikai minėjo pačius įvairiausius dalykus: nuo informacinių technologijų, žaislų iki pramogų ir pinigų. Pradinių klasių moksleiviai teigė, kad labiausiai vertina pramogas (31%) ir daiktus (30%). Pagrindinės mokyklos mokiniai labiausiai vertina Kalėdoms gavę daiktus (52%), pinigus ir pramogas (po 18%). Vis dėlto labiausiai mokytojus nustebino tai, kad net 93% apklaustųjų apsidžiaugtų gavę dovanų paties dovanotojo pagamintą daiktą. Kai kurie respondentai papildė atsakymą komentaru, kad svarbiausia, jog tokia dovana – iš širdies.
Kaip nepadaryti meškos paslaugos savo atžalai?
Vis dėlto psichologai perspėja, kad tėvai iš didelės meilės ir noro įtikti savo vaikui gali padaryti didelę meškos paslaugą ir apsunkinti savo santykius su atžalomis. Kalnai dovanų visus metus, dar padvigubėjantys per Kalėdas, gali pakenkti vaiko savivertei. Vaikų sąmonėje pradeda formuotis suvokimas, kad jų vertė matuojama materialiais dalykais: kuo daugiau dovanų gaunu – tuo esu vertingesnis, tuo geriau jaučiuosi.
Erudito licėjaus psichologė Rūta Žiaunienė pabrėžia, kad ilgalaikis savęs vertinimas grindžiamas stipria tapatybės prasme, o ne materializmu. „Pasauliniai tyrimai rodo, kad nėra jokio ryšio tarp materialių turtų ir savigarbos ar laimės. Tiesą sakant, vaikai, turintys mažiau materialinių turtų, tačiau puoselėjantys teigiamus santykius su tėvais ir bendraamžiais, pasitiki savimi labiau,” – pastebi Rūta.
„Išmokykite vaiką duoti, ne tik imti. Įtraukite jį į dovanų paieškas draugams, artimiems žmonėms. Vaikai, kurių tėvai skatina dovanoti kitiems, jaučia stipresnį bendruomenės jausmą ir tarpusavio ryšį,” – teigia psichologė. Svarbus ne tik dovanojimo momentas: kartu ieškodami dovanos artimam žmogui, galvojame apie jį, kas jam patiktų ir kaip jį galima pradžiuginti. Taip po truputį prisidedame prie vaikų empatijos ugdymo.
Svarbiausia – laikas kartu
Kalėdos daugumai apklaustųjų mokinių (69%) asocijuojasi su buvimu šeimoje. Juk svarbiausia – laikas kartu ir santykis, kuriamas su kiekvienu šeimos nariu. Kai santykiai šeimoje puoselėjami – dovanų paieška tampa ne rūpesčiu, o džiaugsmingu užsiėmimu.
„Atminkime, kad prasmingos, pačių jūsų pagamintos dovanos ar šalia nupirkto daikto pridėta jūsų kurta poezija sukurs prisiminimus, kurie truks ilgiau nei AA baterijos,” – pataria Rūta.
