Pasak portalo bbc.com, mes nuolat girdime apie įvairios mitybos naudą. Bet kas jeigu turėtumėte išgyventi valgydami tik vieną maisto produktą – kas jums palaikytų gyvybę ilgiausiai?
Žmogus negali gyventi vien duona – ne tik dėl to, kad jis susirgtų skorbutu po mėnesio, ar panašiai, nuo eksperimento pradžios.
Geriausios dietos pasižymi įvairove, užtikrindamos, kad gautumėte viską nuo vitamino C, geležies, linolo rūgšties, net neturėdami apie tai pagalvoti. Net kaprizingos dietos, kurios sutelkia dėmesį tik į keletą maisto produktų arba į tam tikrų maisto produktų pašalinimą, paprastai yra pakankamai įvairios, kad būtų maistingos. Vis dėlto labai mažai tikėtinoje situacijoje, kurioje jums tektų išgyventi valgant tik vienos rūšies maistą, reikėtų žinoti kokie produktai maistiniu požiūriu yra vertingesni nei kiti.
Ar galėtumėte gauti tai, ko reikia jūsų organizmui, pavyzdžiui tik iš bulvių, tik iš bananų, arba tik iš avokadų?
Kandidatai tikrai neapimtų mėsos ar daugumos vaisių ir daržovių. Mėsa neturi skaidulų ir reikalingiausių vitaminų bei maistinių medžiagų. Vaisiai ir daržovės turi vitaminų, bet jiems stinga pakankamai riebalų ar baltymų, netgi valgant didelį jų kiekį. Kūnui nereikia tiek, kiek jūs manote, kad jis išgyventų, bet žmonės to nepaiso ir rizikuoja savo sveikata .
Arkties tyrėjas, Vilhjalmuras Stefansonas (Vilhjalmur Stefansson), rašė apie reiškinį šiaurės Kanadoje, vadinamąjį triušio badu, kai tiems, kurie valgo tik labai liesą mėsą, pavyzdžiui triušieną, maždaug po savaitės prasideda viduriavimas su galvos skausmu, nuovargiu, neaiškiu diskomfortu.
Norėdami išvengti mirties nuo prastos mitybos, kenčiantys nuo triušio bado turi suvartoti riebalų, rašo jis. Jonas Krakaueris (Jon Krakauer) savo knygoje ,,Į laukinį pasaulį”, iš pradžių pasakoja, kad nelaimingas laisvos dvasios Krisas Makendlesas (Chris McCandless) mirė nuo triušio bado. Manoma, kad jeigu beveik visas savo kalorijas gaunate iš baltymų, ir beveik nieko iš riebalų ar angliavandenių, galite viršyti kepenų gebėjimus apdoroti baltymus.
Vis dėlto, jeigu mėsa ir dauguma daržovių dingsta nuo stalo, šiek tiek keista, bet bulvės nėra tokia bloga alternatyva, kaip jūs manote, – sako ,,Glazgo Kaledonijos universiteto” dietologė Džeinė Džekson (Jennie Jackson). Praėjusiais metais ji rašė apie australą, Andrew Čarlį Taylorą (Andrew Charles Taylor), kuris praleido metus valgydamas tik bulves, stengdamasis sulieknėti ir kurti sveikesnius įpročius.
Vienas dalykas, kuris bulves padaro ypatingas, yra jog nepaisant, kad bulvės tai krakmolingas maistas, jos turi neįprastą kiekį baltymų, kurie apima plačią amino rūgščių įvairovę, – sako Džekson. Vis dėlto, net ir valgant tris kilogramus bulvių per dieną, sudarytų maždaug tik du trečdalius rekomenduojamo suvartoti maisto kiekio, Tayloro dydžio žmogui.
Bulvės, taip pat neturi patariamo suvartoti kiekio riebalų, ir nors Tayloras įtraukė saldžiąsias bulves, kaupdamas sau vitaminus A ir E, geležį bei kalcį, Džekson pastebėjo, kad jam turėtų trūkti B grupės vitaminų, cinko ir kitų mineralų. Tačiau atrodo, kad per metus jis santykinai nenukentėjo. Tiesą sakant, jis prarado nemažai svorio.
Taip pat, bulvės yra dažnai minimos tokiuose pokalbiuose. Prieš keletą metų skaitytojas parašė į laikraščio, ,,The Chicago Reader”, patarimų skiltį. The Straight Dope paklausė, ar tiesa, kad galima gyventi tik iš bulvių ir pieno. Juk prieš ,,Airijos bulvių badą”, žmonės, išgyveno valgydami tik bulves ir beveik nieko daugiau. Cecilis Adamsas (Cecil Adamsas), buvęs komunistas, tvirtina, su savo padėjėjais nustatęs, kad daug bulvių ir pieno duotų tai ,ko jums labiausiai reikia – išskyrus mineralinio molibdeno. Tačiau visa tai, taip pat galite gauti, valgydami avižinius dribsnius.
Klausydamasi to, Džekson juokiasi: ,,O, tai mūsų dieta – tai škotiška dieta, sugalvota prieš šimtą metų. Viskas puikiai dera. Bulvės, pienas, ir avižiniai dribsniai, su šiek tiek kopūstų juose.”
Tačiau be grynos mitybos, yra kitų kliūčių limituojant savo dietą iki vieno maisto produkto. Žmonės turi įmontuotus mechanizmus, kad išvengtų tokios situacijos (greičiausiai todėl, kad galiausiai tai lemia prastą mitybą) – tiksliau, reiškinį vadinamą, konkrečių jutimų sotumo (sensory-specific satiety) reiškiniu: Kuo daugiau valgote tą patį, tuo mažiau galite tai toleruoti.
,,Aš tai vadinu pudingo scenarijumi”, – sako Džekson, ,,kai išeinate pavalgyti, ir prisikemšate tiek, kad negalite praryti kito kąsnelio. Ir tada kas nors atneša pudingą, ir galite suvartoti dar kelias kalorijas.” Yra pavojus, kad valgant tą patį dalyką, diena po dienos ilgą laiką, taptų sunkiau suvartoti jums rekalingą jo kiekį. (Kas nori trijų kilogramų avokadų per dieną?)
Be to, mąstymas, kad mityba gali susidaryti iš vieno produkto, o ne jų įvairovės, nepatiriant jokių neigiamų padarinių, kol visi vitaminai, mineralai bei kalorijos vis tiek suvartojamos, yra klaidingas. Norint suprasti kodėl, apsvarstykite, kaip mes įgavome savo šiuolaikinį supratimą apie mitybą. Tyrėjai XX a. pradžioje neleido žiurkėms naudoti tam tikrų maistinių medžiagų ir sekė, ar jos susirgo, ar mirė. Štai kaip mes sužinojome apie vitaminų egzistavimą. Tai nurodo be ko žiurkės mirtų, bent jau artimiausiu metu.
Tačiau tikėtina, kad kai kurie įvairios mitybos teikiami sveikatos privalumai – kurie atsiskleidžia bėgant laikui – negali būti naudojami, redukciniuose eksperimentuose, kaip šis, – sako Džekson. (Ir, žinoma, žmonės nėra žiurkės). Epidemiologiniai duomenys apie žmones leido aiškiai suprasti, kad daržovių įvairovė mityboje yra sveikiau už pavyzdžiui, kelias tokias pačias daržoves, bet nėra visiškai aišku, kodėl taip yra.
Galbūt dieta, kuri neapima žalių daržovių, reiškia, kad kažkada turėsite didesnę galimybę susirgti vėžiu, nei priešingu atveju.
,,Mes tikrai nežinome, kokie maisto produktai, kokį poveikį turi,” – teigia Džekson. ,,Taigi, nors galite sužinoti ko jums reikėtų iš makro-maistinių medžiagų, tiksliai nežinosite ko jums galėtų trūkti.”
Sumažinanti savo dietą iki vieno komponento gali jums sutaupyti laiko ir vargo, bet taip pat tai greitas būdas susirgti, kaip ir pradėti nuobodžiauti.
