Šių metų sausio mėnuo į Lietuvą atnešė išties žiemiškus orus. Sausio viduryje turėjome stipraus šaltuko, o dabar, atrodytų, seniai regėtus sniego kalnus. Žiemos šalčius ir speigus jau aptarėme ankščiau (plačiau čia), tad šį kartą peržvelkime praeityje fiksuotus sniego dangos rekordus. Lietuvoje yra apie 16–35 cm, didžiausias jis Žemaičių aukštumoje ir šalies rytuose (25–35 cm), mažiausias − pietvakarinėje šalies dalyje, pajūryje ir pavėjiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose (16–20 cm).
Verta paminėti, jog dėl supustymų, kuriuos suformuoja vėjas bei aplinkos faktoriai (reljefas, medžiai, pastatai), sulaikantys pustomą sniegą, sniego dangos storis nebūna tolygus. Pusnyse sniego dangos storis būna gerokai didesnis nei aplinkinėse atvirose teritorijose ar išmatuotas meteorologijos stotyse. Todėl sniego dangos storiu reikėtų laikyti ne pusnyse išmatuotą sniegą, o tą, kuris susidaro iškritus atviroje teritorijoje. Plačiau apie matavimus čia.
Storiausia sniego danga per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje buvo 94 cm, užfiksuota 1931 m. Laukuvoje. Kiek plačiau apžvelgsime, kokia storiausia sniego danga buvo išmatuota 18 meteorologijos stočių nuo 1961 m. iki pat dabar. Žemėlapyje pateikiame didžiausią registruotą sniego dangos storį ir datą, kai jis buvo registruotas.
Storiausia sniego danga nuo 1961 m. iki dabar Lietuvoje buvo registruota Nidoje, 1980 m. kovo 14 d. buvo išmatuota 82 cm storio sniego danga.
Jei pažvelgtume į pastaruosius dešimtmečius, tai galėtume išskirti 2010/2011 m. žiemą, kai maksimalus sniego dangos storis buvo kur kas didesnis nei šią, 2020/2021 metų, žiemą. 2011 m sausį beveik visose meteorologijos stotyse storiausia išmatuota sniego danga viršijo 40 cm, o Telšiuose ji buvo net 68 cm storio. Gausiu sniegu ir stora sniego danga pasižymėjo ir 1995/1996 m. žiema. Tuomet Laukuvoje išmatuotas sniego dangos storis siekė net 72 cm.
Dabar susikaupęs sniego dangos storis nėra rekordiškas nei vienoje meteorologijos stotyje. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad šiuo metu Vakarų Lietuvoje sniego dangos storis labai nedidelis arba sniego beveik nėra. Palyginimui su rekordais, buvusiais nuo 1961 m., pateikiame 2021-01-29 d. ryte išmatuotą sniego dangos storį Lietuvoje.
Maksimalus sniego dangos storis ne visuomet atspindi paties sniego ar snygio ekstremalumą. Jeigu sninga palengva ir sniego dangos storis, nors ir didelis, bet auga iš lėto, šiek tiek padidėjusios sniego pusnys nestebina. Tačiau jei per vieną ar kelias dienas iškrinta ypač daug sniego, tai gali sutrikdyti įprastą gyvenimo ritmą ir pridaryti žalos. Peržvelkime maksimalų sniego dangos padidėjimą per 1, 2 ir 3 dienas nuo 1961 m.
Didžiausias sniego dangos storio prieaugis per 1 dieną priklauso Kaunui (42 cm 2009-01-04) ir Nidai (39 cm 2008-11-25). Įdomu tai, kad šie du rekordai fiksuoti to paties šaltojo sezono metu. Dotnuvoje, Telšiuose ir Lazdijuose yra fiksuotas didžiausias apie 32 cm padidėjimas, o mažiausias – Dūkšte, Raseiniuose, Utenoje, Ukmergėje ir Šiauliuose (iki 19 cm). Sniego dangos pokytis per 2 dienas didžiausias buvo taip pat Kaune (44 cm 2009-01-04) ir Nidoje (42 cm per 2 d. 1988-01-31 ir 2001-12-22). Šilutėje, Telšiuose ir Varėnoje – per 30 cm., o Šiauliuose – vos 19 cm. Per tris dienas sniego danga daugiausiai paaugusi Nidoje, net pusmetriu (2001-12-23), ir Kaune 44 cm (2009-01-04), Kybartuose, Laukuvoje, Šilutėje ir Telšiuose, ir Varėnoje apie 32 cm, o mažiausiai – Utenoje (21 cm).
Šiais metais sausio antroje pusėje susidariusi sniego danga, nors ir neatrodytų, tačiau nebuvo rekordinė. Vertinant maksimalų sniego dangos pokytį per 1, 2 ir 3 dienas tik Ukmergėje ir Vilniuje nustatyti šių meteorologijos stočių rekordai. Šiose stotyse per 2 dienas (48 val.) sniego dangos prieaugis siekia 23 ir 24 cm atitinkamai, kai sausio 25 d. ryte Ukmergėje fiksuotas 2 cm, o Vilniuje 7 cm sniego storis, o jau sausio 27-osios ryte – atitinkamai 25 ir 31 cm. Prieš tai rekordas Ukmergė fiksuotas 1961 (21 cm per 2 dienas), o Vilniuje 1980, 1999 ir 2009 m. (23 cm per 2 dienas). Taip pat šiais metais pakartoti atskirų stočių rekordai: Vilniuje (per 3 dienas sniego storis paaugo 26 cm, prieš tai paskutinį kartą buvo 1999 m.) ir Raseiniuose (15 cm per 1 d., prieš tai buvo 2009 m.).
Didelę žalą žiemą padaro šlapio sniego apdraba − sniego sluoksnis ant įvairių paviršių, medžių, stogų. Storo sniego sluoksnio neatlaiko stogai, medžiai. Jie virsdami nutraukia elektros tiekimo oro linijas, užgriuvę ant kelių medžiai blokuoja eismą ir kt. Nors šiais metais sniego storis nebuvo rekordinis, tačiau dėl šlapio sniego apdrabos buvo padaryta daug žalos. Šiemet nuo sniego apdrabos kentėjo pietiniai ir rytiniai rajonai, o 2007 metais 2 kartus, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, „kentėjo“ Žemaitija.
LHMT TPS vedėjas Donatas Valiukas,
vyr. klimatologė Viktorija Mačiulytė
ir vyr. specialistė Z. Kitrienė.
LHMT informacija
