Planuojant vasaros kelionę automobiliu po Europą, reikėtų nepamiršti atsižvelgti ir į įvairiose šalyse taikomus kelių ir automagistralių mokesčius. Iš anksto nepasidomėjus šiuo svarbiu niuansu, gali tekti patirti neplanuotų išlaidų. Kai kur keliaujant iš anksto nepasirūpinus privaloma vinjete, gali būti skirta bauda.
Bendrovės „Via Lietuva“ Strategijos ir vystymo grupės „Via Toll“ programos vadovas Andrius Teškevičius apžvelgė pagrindinius kelių mokesčius ir jų taikymo principus Europos šalyse, į kurias dažniausiai automobiliu vyksta šalies gyventojai.
„Skirtingos Europos šalys taiko įvairius apmokestinimo modelius už naudojimąsi keliais. Vienur reikia įsigyti elektronines vinjetes, kitur sumokėti už nuvažiuotus kilometrus. Bendra tendencija, kad vis daugiau šalių pereina prie kelių naudotojų apmokestinimo pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą. Nuo 2027 m. sausio 1 d. įdiegus elektroninę kelių rinkliavos sistemą „Via Toll“, toks modelis įsigalios ir Lietuvoje. Tiesa, pas mus rinkliava ir toliau bus taikoma tik M2 ir M3 kategorijų keleiviniam bei N1, N2, N3 kategorijų krovininiam transportui, todėl įprastų lengvųjų automobilių vairuotojams papildomų mokesčių neatsiras“, – pastebi A. Teškevičius.
Visa svarbiausia informacija apie „Via Toll“ projekto įgyvendinimo eigą skelbiama svetainėje vialietuva.lt/via-toll.
Vakarų kryptis: privatūs keliai Lenkijoje ir naujovės Prancūzijoje
Daugumai keliautojų iš Lietuvos pirmoji užsienio šalis kelyje dažniausiai būna Lenkija. Pasak A. Teškevičiaus, nors šioje šalyje komercinis transportas jau ne vienerius metus naudoja skaitmeninę kelių rinkliavos e-tolling sistemą, bendro mokesčio lengviesiems automobiliams nėra – jis priklauso nuo atitinkamo greitkelio ruožo operatoriaus.
„Pavyzdžiui, populiariame greitkelio A2 ruože nuo Konino iki Sviecko už įveiktus 255 km reikės sumokėti apie 32 eurus. Vykstant Krokuvos link per A4 magistralę už 84 km atstumą teks sumokėti apie 8,5 euro, o pajūrio kryptimi vedančiame A1 greitkelyje nuvažiuoti 152 km kainuos apie 7 eurus“, – sako „Via Lietuva“ atstovas.
Lenkijoje galima atsiskaityti banko kortelėmis ar grynaisiais, taip pat per „Autopay“ programėlę.
Tuo metu Vokietija išlieka viena palankiausių šalių keliaujantiems automobiliu. Šioje šalyje greitkeliai lengviesiems automobiliams yra nemokami. Vis dėlto planuojant užsukti į didesnių šios šalies miestų centrus, būtina pasirūpinti nuo 5 iki 15 eurų kainuojančiu ekologiniu lipduku.
Situacija keičiasi Prancūzijoje, kur magistraliniai keliai valdomi koncesijos pagrindu ir yra mokami. „489 km kelionė nuo Paryžiaus iki Strasbūro kainuos apie 40 eurų, o norint pasiekti Bordo už 587 km atstumą teks sumokėti daugiau kaip 60 eurų“, – teigia A. Teškevičius.
Elektroninę kelių rinkliavos sistemą „Via Toll“ mūsų šalyje diegiančios bendrovės „Via Lietuva“ atstovas pataria keliautojams atkreipti dėmesį į neseniai atsiradusius „Flux Libre“ ruožus, pavyzdžiui, magistralės A13/A14 ruože tarp Paryžiaus ir Normandijos regiono. Čia fizinių barjerų nėra, automobilių judėjimas fiksuojamas kameromis, o už nuvažiuotą atstumą įvedant savo automobilio numerį reikia sumokėti internetu per 72 valandas.
Vidurio Europa: skaitmeninių vinječių zona
Keliaujant į tokias šalis kaip Austrija, Čekija, Slovakija ar Vengrija teks susidurti su skaitmeninių vinječių sistema ir pasirūpinti tam tikrą laiką galiojančiu leidimu naudotis šalių keliais.
„Austrijoje, Čekijoje ir Slovakijoje vinjetė dešimčiai dienų kainuoja 11–13 eurų. Be to, Austrijoje papildomai apmokestinami kai kurie kelių ruožai: pravažiuoti Brenerio greitkeliu kainuos apie 12,5 euro, o Tauerno greitkeliu – apie 15 eurų. Vengrijoje vinječių kainos kiek didesnės, vienos dienos vinjetė čia kainuos apie 15 eurų, o 10 dienų – 19 eurų“, – pastebi A. Teškevičius.
Pietų Europa: mokamos autostrados Italijoje ir nuolaidos Kroatijoje
Italijoje mokesčiai skaičiuojami už faktiškai nuvažiuotą atstumą. Pavyzdžiui, 285 km maršrutas Bolcanas–Milanas kainuoja apie 35 eurus, o 309 km nuo Milano iki Nicos – 32 eurus.
„Verta žinoti, kad žaliais ženklais dažniausiai pažymėtos mokamos autostrados, kuriose leistinas didesnis greitis, o mėlynais – nemokami greitkeliai. Jais eismas vyksta lėčiau, bet važiuojant galima grožėtis aplinka“, – atkreipia dėmesį A. Teškevičius.
Kroatija taip pat taiko mokesčius už nuvažiuotą atstumą. 136 km ruožas nuo Zagrebo iki Rijekos kainuoja apie 10 eurų, o vykstant Krapinos link už 360 km ruožą A1 greitkeliu reikės mokėti apie 34 eurus. Šios šalies degalinėse galima įsigyti ENC įrenginį, kuris ne tik leis greičiau pravažiuoti vartus, bet ir suteiks 21 proc. nuolaidą.
Tuo metu Slovėnijoje privaloma skaitmeninė vinjetė kainuoja 16 eurų, ji galioja vieną savaitę.
Beniliuksas ir Skandinavija: mokesčiai už tiltus ir tunelius
Belgijoje, Nyderlanduose ir Liuksemburge magistralės nemokamos, tačiau reikia sumokėti už naudojimąsi kita infrastruktūra. Pavyzdžiui, norint pravažiuoti Liefkenshoeko tuneliu Belgijoje reikės sumokėti 7 eurus.
Nusprendus automobiliu keliauti po Skandinavijos šalis, A. Teškevičius pataria įsivertinti galimas didesnes išlaidas. Pavyzdžiui, įveikti Didįjį Belto tiltą Danijoje kainuos apie 22 eurus, o norint keliauti Eresundo tiltu į Švediją reikės sumokėti 63 eurus už vietoje įsigytą bilietą. Tiesa, Švedijoje nėra privačių greitkelių, tačiau apmokestinti tiltai bei taikomas spūsčių mokestis Stokholme ir Geteborge.
Norvegija yra unikali tuo, kad čia mokesčius už kelius ar infrastruktūrą renka juos pastačiusios bendrovės tol, kol objektas atsiperka. Aplink didžiuosius miestus ir pagrindiniuose keliuose įrengti skaitmeniniai rinkliavos punktai, pro kuriuos pravažiuoti kainuoja iki 3,5 eurų. Tikslus mokesčio dydis priklauso nuo transporto priemonės emisijų ir paros laiko, kuriuo važiuojama.
„Norvegija itin palanki šalis elektromobiliams, kur taikomos iki 70 proc. nuolaidos, bet dyzelinius degalus naudojantis transportas apmokestinamas papildomais tarifais. Čia mokesčiai kinta atsižvelgiant į dienos metą – daugiau tenka mokėti per piko valandas, o mažiau – dienos ar vakaro metu“, – sako „Via Lietuva“ atstovas.
Lietuvos keliautojams Skandinavijoje pravartu užsiregistruoti „EPASS24.com“ sistemoje, kurioje galima įvesti duomenis apie savo automobilį ir patogiai apmokėti kelių ar tiltų mokesčius.
Apie „Via Toll“ sistemą
Elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ pakeis dabar Lietuvoje veikiančią vinječių sistemą ir leis apmokestinti kelių naudotojus pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą taip užtikrinant sąžiningą kelių apmokestinimą.
Daugelyje ES šalių šiuo metu jau naudojama e-tolling sistema bus taikoma mokamus kelius naudojančiam krovininiam ir keleiviniam M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transportui, kuris reikšmingai prisideda prie šalies kelių apkrovos ir emisijų. Atstuminio apmokestinimo modelis svariai prisidės prie Valstybinio kelių fondo formavimo.
Apie „Via Lietuva“
„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.
