Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet labai padaugėjo gaisruose traumuotų žmonių. Juose nukentėjo 31 žmogus, pernai tuo pačiu metu tokių asmenų buvo 22. Vien pastarąjį savaitgalį per 3 dienas gaisruose buvo traumuoti 8 žmonės. Kokios pagrindinės šių įvykių priežastys ir kokias klaidas daro gyventojai kilus gaisrui?
Pasak Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Gintaro Zonio, tyrusio šimtus gaisrų, daugelis žmonių kilus gaisrui stengiasi nuslėpti tai, kas vyksta, ir įsivaizduoja, kad gali jį užgesinti savo jėgomis. „Tai nėra blogai, jeigu, sakykim, užsidegė metalinė šiukšlių dėžė, stovinti ant nedegaus paviršiaus. Ją užtenka užpilti vandeniu ir išvėdinti patalpą. Bet dažniausiai kilus gaisrui žmonės skuba, plikomis rankomis daužia stiklą, prisiliečia prie įkaitusių paviršių ar medžiagų, bėgioja gaisro vietoje su šlepetėmis ar basi. Tad dažniausiai nudega rankas ir kojas,“ – sakė jis.
G. Zonio teigimu, senyvo amžiaus žmonės patys paprastai nesiryžta atlikti gesinimo veiksmų. Jie dažniausiai skambina skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112: „Gaisras būna kilęs vienoje patalpoje, o žmogus užsidaręs kitoje žiūri televizorių visu garsu, nes neretai tokiame amžiuje suprastėja klausa. Kai pajunta dūmų kvapą, gaisras namuose jau būna įsišėlęs. Žmogus bando skambinti ugniagesiams, bet iš baimės ir streso jam nebepavyksta surinkti numerio. Tad pagalbą dažniausiai iškviečia kaimynai.“
Pasak vyriausiojo specialisto, panaši situacija neseniai buvo Kuršėnuose. „80-metė moteris žiūrėjo kambaryje serialą, o virtuvėje tuo metu kūrenosi dvi krosnys. Kadangi moteris buvo labai tvarkinga, krosnies paviršių buvo nuklojusi žurnalo lapais… Šalia džiūvo ir skalbiniai, ir malkų buvo prikrauta, o pakuros durelės neuždarytos. Tad gaisras netruko įsiliepsnoti. Laimei, ji spėjo išeiti į lauką ir iškvietė ugniagesius“, – sakė G. Zonis.
Nemažai gaisrų kyla ir virtuvėje, pamiršus joje verdantį puodą. „Žmonės gaminasi ar šildosi maistą ir tuo metu sugalvoja nueiti pagulėti ir priminga. Neretai juos išgelbsti tik atvykę gesinti gaisro ugniagesiai. Tad gyventojai turėtų įsidėmėti taisyklę – pasigamink, pavalgyk ir tada jau eik daryti kitų darbų ar ilsėtis. Dar reikėtų nepamiršti, kad degančių riebalų negalima gesinti vandeniu, nes gali įvykti sprogimas ir į viršų šokti liepsnos pliūpsnis. Degantį puodą reikia uždengti dangčiu, išjungti dujas ir išvėdinti patalpas. Tačiau dar pasitaiko atvejų, kad užsidegus puodui ar keptuvei, žmonės juos gesina vandeniu ar meta pro langą ir apsitaško karštu aliejumi“, – sakė G. Zonis.
Vyriausiojo specialisto teigimu, baigiantis žiemai ir temperatūrai lauke svyruojant nuo 20 laipsnių šalčio iki 6 laipsnių šilumos, elektros įrenginiuose susikaupia kondensatas, ypač jeigu elektros instaliacija nekeista 30 metų, ir dėl trumpojo jungimosi nešildomuose pastatuose kyla gaisrai. „Prieš kelias dienas toks gaisras Šiauliuose kilo viename iš garažų. Savininkas, pastebėjęs, kad smilksta laidai, iškvietė ugniagesius, o tada pats jį gesino, tačiau apdegė ranką. Tokių atvejų ypač daug būna, kai dega ūkiniai pastatai, garažai ar sandėliukai.“
Tad, pasak G. Zonio, svarbiausia taisyklė kilus gaisrui būtų pirmiausia kviesti pagalbą telefonu 112, o tada įvertinti situaciją, ar turi tinkamų gesinimo priemonių – gesintuvą, nedegų audinį, vandens ir ar pats gesindamas gaisrą nenukentėsi. Ir dar – būtinai įsigyti autonominį dūmų detektorių, kuris laiku informuos apie kilusį gaisrą.
