Nuo metų pradžios šalies gyventojus pasiekė beveik 455 mln. eurų valstybės parama: darbuotojus, darbdavius, dirbančius savarankiškai, šeimas auginančias vaikus, darbo netekusius žmones. Lietuvos banko įžvalgos rodo, kad valstybės teikiama pagalba prisidėjo prie ekonomikos nuosmukio mažinimo, kartu centrinio banko ekonomistai pagerino šalies ūkio prognozes, nes iki šiol ekonominė padėtis neblogėjo tiek, kiek buvo prognozuota.
„Šalies BVP ir atlyginimai augo nepaisant griežtų karantino apribojimų, o pernai itin sparčiai augęs registruotas nedarbas pradėjo mažėti – tai rodo, kad naujosios Vyriausybės taiklesnės valstybės pagalbos priemonės veikia ir duoda apčiuopiamus rezultatus”, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Anot ministrės M. Navickienės, nors karantino ribojimai laisvėja, valstybės pagalbos priemonės tęsiasi. „Suprantame, kaip svarbu ir toliau padėti darbdaviams išsaugoti darbuotojus, o jiems – darbo vietas, darbo netekusiems žmonėms užtikrinti pajamas. Jau planuojame valstybės pagalbą nuo COVID-19 nukentėjusiems šalies gyventojams ir karantinui pasibaigus”, – teigia M. Navickienė.
PARAMA PRASTOVOSE ESANTIEMS DARBUOTOJAMS. Jeigu karantino metu negali suteikti darbo, darbdaviai darbuotojams gali skelbti prastovas. Šiuo metu prastovas paskelbusių įmonių skaičius siekia 9,6 tūkst. Šiemet prastovų subsidijos jau išmokėtos 22,5 tūkst. darbdavių ir apie 141,5 tūkst. darbuotojų. Juos pasiekė beveik 207 mln. eurų.
Daugiausia subsidijų gavo dirbantys prekybos srityje, teikiantys apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, dirbantys apdirbamojoje gamyboje.
Naujasis prastovų paramos modelis nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms padėjo išlaikyti darbo vietas, o darbuotojams – neprarasti pajamų. Nuo metų pradžios taikant 100 proc. darbo užmokesčio kompensavimo per prastovas modelį, buvo išsaugota 142 tūkst. darbo vietų.
PARAMA DIRBANTIEMS SAVARANKIŠKAI. Šiemet beveik 65 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų sulaukė finansinės valstybės pagalbos – jiems išmokėta apie 71,6 mln. eurų. Pagalbos sulaukė tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla karantino metu buvo apribota ir pateko į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą. Dažniausiai pagalbos kreipėsi kirpyklose, grožio salonuose, soliariumuose savarankiškai dirbantys asmenys, taip pat prekiaujantys ne maisto arba ne tik maisto produktais, užsiimantys keleivių pavėžėjimu, dirbantys autoservisuose ar fizinės gerovės srityje.
Dalis savarankiškai dirbančių asmenų pakartotinai kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl individualaus vertinimo, nes jų pajamos sumažėjo, nors veikla ir nebuvo apribota. Valstybinė mokesčių inspekcijai patikrinus ir nustačius, kad savarankiškai dirbančio asmens pajamos 2020 metais sumažėjo 30 proc. ar net daugiau lyginant su 2019 metais, fiksuoto dydžio išmokas jau gavo 1,4 tūkst. asmenų.
Savarankiškai dirbantys asmenys gali gauti paramą, jeigu savarankiška veikla registruota bent 3 mėnesius per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimo dienos, o gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį neviršija 642 eurų „ant popieriaus”.
DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA. 212 eurų siekiančią darbo paieškos išmoką šiemet gavo per 46 tūkst. darbo netekusių žmonių, jiems išmokėta beveik 25 mln. eurų. Už pernai metų gruodį darbo paieškos išmokos gavėjams išmokėta beveik 34 mln. eurų. Tai leido šiems asmenims lengviau išgyventi sudėtingą laikotarpį.
Į darbo paieškos išmoką gali pretenduoti asmenys, kurie neteko darbo ne anksčiau kaip 3 mėn. iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo. Norint gauti darbo paieškos išmoką, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą.
Užimtumo tarnyba šių metų pirmąjį ketvirtį fiksuoja teigiamas tendencijos darbo rinkoje – mažėjančio nedarbo požymius. Nedarbas mažėja visose savivaldybėse. Nuo metų pradžios jaunimo nedarbas mažėja kiekvieną mėnesį, o 50+ m. grupėje – nuo kovo mėnesio. Per pirmąjį šių metų ketvirtį į darbą priimta 19 tūkst. daugiau darbuotojų nei atleista. Šiuo metu registruotų bedarbių skaičius – 14,7 proc. visų darbingo amžiaus asmenų, o nedarbo lygis siekia 8,7 proc.
LIGOS IŠMOKOS. Šalies gyventojai gali gauti ligos išmokas ne tik saviizoliacijos ar ligos atveju, bet ir nesergančio šeimos nario – vaiko – priežiūrai. Šiuo metu maždaug 13,3 tūkst. gyventojų turi nedarbingumus dėl COVID-19. Galiojantį nedarbingumo pažymėjimą šeimos nario priežiūrai turi apie 6 tūkst. žmonių, kai tuo tarpu sausio pradžioje turėjo beveik 17 tūkst. žmonių. Tai yra triskart mažiau nei šių metų sausį ir net šešis kartus mažiau nei pirmojo karantino metu.
Ligos išmokoms, susijusioms su COVID-19 pandemijos valdymu, šiemet prireikė virš 46 mln. eurų.
SADM informacija
