Atšalus orams ir prasidėjus šildymo sezonui, tinkamas patalpų vėdinimas išlieka labai aktualus, kadangi nevėdinamose patalpose daugėja iškvėpto anglies dvideginio, kurio perteklius mažina darbingumą, gali sukelti galvos skausmą. Taip pat daugėja ir iškvepiamų vandens garų, o jeigu dar verdame, skalbiame ir džioviname drabužius, vandens garų kiekis ypač padidėja. Ši drėgmė niekur nedingsta, ji kaupiasi patalpose, sudarydama puikias sąlygas patalpų paviršiuje kondensuotis drėgmei, atsirasti ir veistis pelėsiniams grybeliams.
Pelėsis gali atsirasti ant įvairių medžiagų: medienos, sienų apmušalų, tinko, stiklo, sintetinių medžiagų, popieriaus, kilimų paviršiaus. Dėl pelėsio ant sienų, lubų ar kitų paviršių atsiranda nemalonus kvapas, tamsios dėmės, žmonėms gali pasireikšti alerginės reakcijos.
Pelėsio išvengsime vėdindami namus
Gerai išvėdinę namus sumažinsime patalpose susikaupusias kenksmingas medžiagas, per didelę oro drėgmę, o tuo pačiu ir sąlygas atsirasti pelėsiams ar kitiems mikroorganizmams. Pelėsių nėra ten, kur nuolat juda oras ir ant vidinių paviršių nesudaromos sąlygos kauptis jų sporoms. Taupant šilumą patalpose, kambarius geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai. Užtenka atidaryti langus 2-3 kartus per dieną 5 min. Jeigu daugiau gaminama, skalbiama, džiovinama, vėdinti reikia dažniau – kas porą valandų. Efektyviausiai kambariai išvėdinami sudarant skersvėjį. Ypač gerai reikia vėdinti vonią, tualetą, virtuvę, palėpę, rūsį, skalbyklą ar patalpą kur skalbiami skalbiniai.
Didelę drėgmę patalpose galime mažinti, ribojant jos išsiskyrimą, šildant butą. Pelėsiai, esant žemai temperatūrai, negamina sporų, tačiau išlieka gyvybingi. Gyvenamose patalpose nereikėtų džiovinti skalbinių, o virtuvėje virš viryklės rekomenduojama įsirengti garų surinkėją su ventiliatoriumi. Neretai gyventojai situaciją gelbėja naudodami šildytuvą ar drėgmės surinkėją. Šildytuvas patalpų orą ne tik sušildo, bet ir mažina patalpose esančią drėgmę. Parduotuvėse yra didelė pasiūla tepalinių, elektrinių šildytuvų, kurie, išsausina orą, nevienodai paskirsto patalpoje šilumą, kas neretai gali išsausinti kvėpavimo takų gleivinę, padarant ją mažiau atsparią infekcijoms. Pastaruoju metu populiarėja infraraudonųjų spindulių šildymas, kuris nedžiovina patalpų oro, šildo vienodai visoje patalpoje, nesukelia oro maišymosi su dulkėmis ir bakterijomis. Drėgmės surinkėjas, mažindamas patalpose drėgmę, tuo pačiu apsaugo jas ir nuo pelėsių, bakterijų. Daugelyje surinkėjų yra įmontuojami anglies filtrai, kurie pašalina nemalonius kvapus. Populiarūs drėgmės surinkėjai, turintys antibakterinius filtrus, drėgnomačius.
Jei namuose atsirado pelėsis
Atsiradus pelėsiui, pirmiausiai patartina su specialisto pagalba išsiaiškinti jo atsiradimo priežastį. Vos tik atsiradusį pelėsį galima valyti, suvilgius paviršių cheminėmis dezinfekuojančiomis medžiagomis, tada palaukti, kol tirpalas įsigers, pelėsis nuo sienos atšoks, ir tada jį nušveisti. Valant patalpas, reikia nepamiršti užsimauti gumines pirštines, pasirūpinti akių apsauga, naudoti kaukę nuo dulkių, dirbti prie atviro lango.
Pelėsių išskiriami toksinai gali sukelti bronchinę astmą, bronchitą, alergiją, plaučių ligas. Ypač pelėsiai pavojingi mažiems vaikams, senyvo amžiaus žmonėms, nėščioms moterims ir asmenims, sergantiems kvėpavimo sistemos ligomis.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas primena, kad mikroklimato parametrus gyvenamosiose patalpose nustato Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, kur santykinė oro drėgmė gyvenamosiose patalpose turėtų būti tarp 35-60 %. Oro judėjimo greitis turėtų būti 0,05-0.15 m/s. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turėtų svyruoti ribose nuo 18 iki 22 °C – tai yra optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio sveikatai.
