Besitęsianti žiema džiugina krintančiu sniegu ir žiemos pramogomis, tačiau dėl permainingų orų mūsų tyko ir pavojai: įvairios traumos dėl susidariusios slidžios dangos, nušalimai, pavojus dėl sniego sluoksnio, varveklių, apšalusių ryšių linijų ir t.t.
Patarimai, kaip apsisaugoti žiemos metu norint išvengti nemalonių įvykių:
-Rinkitės žiemos sąlygoms tinkančią avalynę – ne tik šiltą ir patogią, bet su guminiu nelygiu padu. Batai turėtų būti aukšti, tai gali apsaugoti nuo čiurnos traumos. Moterys turėtų vengti avalynės aukšta pakulne. Esant galimybei avėkite batus su apkaustais ar batų aksesuarais – tinkliukais, kurie skirti saugiai vaikščioti ant sniego, ledo, esant plikšalai;
-atidžiai stebėkite grindinį po kojomis. Netgi gerai nuvalytas ir pabarstytas grindinys gali būti pavojingas dėl nuolat kintančių oro sąlygų. Kai kuriose vietose ledas ar sniegas gali būti užsilaikęs ilgiau (pavyzdžiui, pavėsyje), kai kur gali būti plonas, beveik nematomas ledo sluoksnis – to nepastebėjus galima paslysti;
-prie namų pabarstykite laiptus ir pėsčiųjų takelius smėliu;
-eidami pėsčiomis sniegu ar ledu, pasistenkite neskubėti. Vaikščiokite lėtai, mažesniais žingsniukais nei įprastai;
-nelaikykite rankų kišenėse – tai tik didina galimybę netekti pusiausvyros ir pargriūti, gauti sunkią traumą;
-eidami arti prie pastatų, atkreipkite dėmesį į stogą – ar nėra varveklių, kokio jie storio, ar daug sniego;
-visada būkite pasiruošę galimam kritimui;
-sinoptikams pranešus apie didelius šalčius, kilsiančią pūgą, geriau pasilikite namuose ir pasirūpinkite maisto, vandens ir kuro atsargomis. Iš namų išvažiuoti ar išeiti rekomenduojama tik būtiniausiu atveju;
-jeigu per pūgą važiuojant automobiliu užklimpote, patartina neišjungti variklio arba periodiškai jį šildyti. Labai svarbu stebėti; -kad išmetamojo vamzdžio neužverstų sniegas ir į saloną nepatektų išmetamųjų dujų;
-kaimo gyventojai, sužinoję apie galimą pūgą, turi paruošti gyvuliams pašaro ir vandens atsargų;
-nenaudokite savos gamybos elektros šildymo prietaisų, nejunkite kelių į vieną elektros lizdą, nepalikite jų įjungtų į tinklą be priežiūros;
-esant dideliems šalčiams kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas: ausis, nosį, skruostus. Nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų ar rankų pirštai, pėdos, taigi nepridengtas kūno vietas patepkite riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens. Apsirenkite šiltai ir patogiai (geriausiai tinka drabužiai iš vilnos), viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo, mūvėkite vilnones kojines, tinkamai apsaugokite rankas (venkite pirštuotų pirštinių);
-esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikia sušildyti (aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26 – 27 laipsniai), užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Jeigu žmogus turi sąmonę, reikia jam duoti šilto gėrimo. Nuo pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu;
-nerekomenduojama kaitinti nušalusių vietų karšta pūsle ar laikyti prie ugnies, trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu;
-kai nušalimas yra sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia reikia perkelti į šiltą patalpą. Jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono, o jei kvėpavimas nutrūkęs – tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą. Smarkiai nušalusį žmogų reikia šiltai susukti į storą audeklą ir kuo skubiau vežti pas gydytoją.
Būkime budresni ir saugokime save!
Marijampolės savivaldybės administracijos
Teisės departamento vyriausioji specialistė
(civilinei saugai) Kristina Mickienė
