David Stulík (Deividas Stulikas) – Čekijos diplomatas, politikos ekspertas iš Prahos, dirbantis Rusijos, Ukrainos, Sakartvelo klausimais. Jis 12 metų dirbo ES Atstovybėje Ukrainoje. Šiuo metu David Stulík (Deividas Stulikas) dirba Čekijoje įsikūrusioje idėjų kalvėje (Think tank) „European Values Center for Security Policy“. Tai – viena stipriausių idėjų kalvių, tyrinėjančių Rusijos veiklą ir Europos saugumo klausimus.
Pasak EP narės Rasos Juknevičienės, pokalbį paskatino Čekijoje vykstantys svarbūs įvykiai, susiję su šią savaitę minima 75 metų pergalės prieš nacistinę Vokietiją sukaktimi. Ta proga Rusija, tiksliau, Kremlius, Prahoje kelia audras.
Balandžio pradžioje asmuo su diplomatiniu pasu atvyko iš Maskvos į Rusijos ambasadą Prahoje, kaip įtariama, jis priklauso Rusijos saugumo tarnyboms. Čekijos spaudoje nurodoma, jog asmuo turėjo mirtinų nuodų, ricino. Čekijos specialiosios tarnybos Prahos merui bei dviejų Prahos administracinių regionų vadovams paskyrė apsaugą, bijant, kad šie politikai gali būti nunuodyti.
Meras vasarį inicijavo vienos Prahos aikštės, esančios priešais Rusijos Federacijos ambasadą, pervadinimą Boriso Nemcovo vardu. Balandį priimtas sprendimas nukelti iš vienos Prahos aikščių paminklą Ivanui Konevui, pagal Rusijos propagandinę legendą vadinamam Prahos „išvaduotoju“.
„Čekija šiuo metu yra tarsi fronto linijoje, patirdama stiprų Kremliaus spaudimą ir atakas, kadangi Prahos vadovybė įgyvendina Čekijos žmonių valią ir tai labai pykdo Kremlių. Daug skaitėme, tačiau norime išgirsti faktus iš pirmų lūpų apie Čekijos politikų saugumą ir Rusijos „diplomatų“ vaidmenį, dėl kurio situacija tampa pavojinga“, – pažymėjo EP narys Andrius Kubilius.
David Stulík (Deivido Stuliko) tegimu, viskas prasidėjo prieš metus, kai vieno Prahos rajono valdžia nusprendė nukelti paminklą Sovietų Armijos maršalui Ivanui Konevui. Argumentuota, tuo, kad paminklas buvo pastatytas 1980 m. gegužės 9 dieną ir jis neturėjo jokios istorinės vertės. Taip pat abejonių kėlė paties maršalo I. Konevo veikla Vengrijoje, 1956 metais slopinant sukilimą. Sprendimą nukelti paminklą 2019 m. rugsėjo 12 d. priėmė demokratiniu būdu išrinkta rajono Taryba. Nuo sprendimo priėmimo vyko daug diskusijų, apie tai siužetas buvo rodytas per Rusijos TV kanalus. Vietos komunistai ir kiti ekstremistai, netgi dešiniosios pakraipos ekstremistai, rinkosi prie paminklo, siekdami jį apginti. Buvo vykdomas informacinis puolimas, Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė M. Zacharova darė pareiškimus, taip pat kelis pareiškimus padarė Rusijos Federacijos Ambasada Prahoje.
Tuomet po tam tikro ramaus laikotarpio rajono meras Ondřej Kolář (Ondžej Kolaž) karantino metu priėmė sprendimą nukelti šį monumentą. Šis sprendimas priimtas įgyvendinant demokratiškai išrinktos rajono tarybos valią. Istorija vėl „užvirė“.
Buvo įvykdytos dvi atakos prieš Čekijos diplomatines atstovybes Rusijoje: prieš Ambasadą Maskvoje ir prieš Generalinį konsulatą Sankt Peterburge. Taip pat buvo pasirodę informacijos, jog Rusijos saugumiečiai iš įvairių Europos šalių pradėjo judėti į Čekiją.
Taigi Čekijos slaptosios tarnybos šią situaciją įvertino kaip keliančią realią grėsmę šiems trims demokratiškai išrinktiems savivaldos veikėjams ir pradėjo jų apsaugą.
„Kodėl Rusija taip stengiasi, rengdama tokias aukšto lygio atakas – ne tik fizines, bet ir informacines atakas, matomas Rusijos propagandos kanaluose. Tai – tikras mūšio laukas dėl to, kaip suprantame istoriją, – klausė EP narė R. Juknevičienė. – Mes apie šiuos dalykus kalbame savo rezoliucijose, ir kitais kanalais, tačiau tai kas vyksta Prahoje – tikras mūšis, ir Rusija kariauja prieš laisvą miestą“.
„Yra keletas priežasčių, kodėl Rusija taip elgiasi. Pirma – nuolatinė naratyvų dėl Antrojo Pasaulinio karo kova. Rusams šis klausimas svarbus jau kurį laiką ir jie nuolat Europoje ieškojo „pasislėpusių fašistų“, abejojančių jų pateikiama Antrojo Pasaulinio karo versija. Prahos savivaldos politikams buvo iškart prikabintos fašistų, norinčių perrašyti istoriją, etiketės. Šis vadinamas mūšis labai svarbus Rusijos vidinei auditorijai. Tai – bandymas parodyti gyventojams, kad Kremlius gina Rusijos interesus visame Pasaulyje, kad jie, esą, vieninteliai, kurie gali savintis pergalę Antrajame Pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją, o tokie kaip A. Vlasovas buvo išdavikai, kariavę fašistų pusėje, kuriems reikia įvykdyti mirties nuosprendį (kas, beje, ir buvo padaryta). Visi Europoje, kas abejoja tokiu Kremliaus naratyvu – taip pat, anot Kremliaus, fašistai.
Antra priežastis paaiškina, kodėl ši situacija kilo būtent dabar. Tai susiję su COVID-19 pandemija Rusijoje. Rusijos valdžia susiduria su didelėmis problemomis dėl aukšto Rusijos gyventojų sergamumo. Taigi tai – būdas nukreipti eilinių rusų dėmesį nuo kasdienių pandemijos klausimų, nukreipiant jį link šių kovų dėl istorijos. Artėja gegužės 9-oji, tačiau Pergalės dienos paradas Maskvoje nevyks, taigi Rusijos valdžia rodo savo piliečiams, kad jie gina šlovingą SSRS paveldą“, – įžvalgomis dalijosi D. Stulik.
Pasak EP narių, matėme Rusijos atakas prieš Lenkiją dar gruodį, prieš prasidedant COVID-19 pandemijai, besiruošiant Pergalės dienai. Buvo daug pastangų perrašyti istoriją.
„Mes Europos Parlamente irgi į tai buvome įtraukti, kadangi pasiūlėme vadinamąją Molotovo–Ribentropo rezoliuciją – ji buvo priimta, o mes puolami. Svarbiausia – tiesa. Tai – vienintelis būdas kovoti su klaidingais naratyvais“, – pokalbį apibendrino R. Juknevičienė.
Visą pokalbį galite skaityti prisegtame dokumente.
Vaizdo įrašą galite žiūrėti čia:
Europos Parlamento narių A. Kubiliaus, R. Juknevičienės ir L. Mažylio biuras
Užsakymo Nr.: SG-20-9
