Pasiūlymo dirbti be pateisinamos priežasties atsisakę bedarbiai gali prarasti bedarbio statusą. Tokiu atveju asmeniui nėra mokama laikinoji darbo paieškos išmoka ar nedarbo socialinio draudimo išmoka. Birželio mėnesį bedarbio statusą dėl darbo pasiūlymo nepriėmimo be pateisinamos priežasties prarado 362 žmonės, liepos mėnesį – 815, rugpjūtį iki 24 mėnesio dienos – 674 asmenys.
„Darbo paieškos išmoka atsirado siekiant skubiai apsaugoti gyventojus nuo skurdo ir staigaus pajamų netekimo. Krizių metu efektyviausia taikyti kuo universalesnę paramos formulę, nes neįmanoma itin greitai įvertinti skirtingų žmonių situacijų. Dėl šios priežasties norint gauti darbo paieškos išmoką nėra jokių ypatingų reikalavimų, išskyrus būti registruotam Užimtumo tarnyboje bedarbiu. Vis tik norime paraginti gyventojus priimti darbo pasiūlymus, kuriuos teikia Užimtumo tarnyba – stabilios pajamos visuomet yra geriau nei laikina išmoka, be to, atsisakius darbo pasiūlymo be pateisinamos priežasties galima prarasti ir pačias išmokas”, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Užimtumo tarnyba bedarbio statusą turintiems gyventojams teikia pasiūlymus į laisvas darbo vietas pagal asmens kvalifikaciją, kompetencijas, darbo patirtį bei įvertinusi, kad kelionės išlaidos į darbą ir iš darbo per mėnesį nesudarytų daugiau kaip 15 proc. siūlomo darbo užmokesčio. Taip pat atsižvelgiama, ar asmuo neturi oficialiai patvirtintų sveikatos apribojimų dirbti siūlomą darbą.
Kai darbo pasiūlymas yra pateikiamas, klientas gali atsisakyti dirbti tik motyvuodamas konkrečiomis priežastimis, o atsisakiusieji be pateisinamos priežasties bedarbio statusą praranda – tuomet prarandama ir išmoka: tiek darbo paieškos, tiek nedarbo socialinio draudimo, jeigu asmuo ją gavo, nes yra sukaupęs reikiamą socialinio draudimo stažą dirbdamas. Praradus bedarbio statusą, kai atsisakoma darbo pasiūlymo be pateisinamos priežasties, bedarbiu registruotis negalima ateinančius 6 mėnesius.
Pateisinama priežastimi laikoma, kai darbdavys pasirenka kitą kandidatą į laisvą darbo vietą, kai asmuo dalyvauja tolimesnėje atrankoje kitoje darbovietėje ar kai darbdaviui Užimtumo tarnybos specialistas išsiunčia kliento gyvenimo aprašymą ir klientas laukia darbdavio atsakymo. Pateisinama priežastis yra ir tuomet, kai asmeniui siūlomas darbas neatitinka jo kvalifikacijos, gebėjimų, darbo patirties, kai priimti pasiūlymo neleidžia sveikatos būklė, kurią pagrindžia pažyma iš sveikatos priežiūros įstaigos, arba kai kelionės išlaidos viršija 15 proc. siūlomo darbo užmokesčio skaičiuojant pagal Vyriausybės nustatytus įkainius.
„Pagrindinė Užimtumo tarnybos veiklos kryptis – užimtumo užtikrinimas darbą praradusiems ar jo neturintiems Lietuvos gyventojams, tad kiekvienas į šią tarnybą besikreipiantis klientas visų pirma turi aktyviai ieškoti darbo, jei reikia, persikvalifikuoti, bet ne pasyviai pretenduoti į išmokas. Kiekvienas turi aiškiai suformuluoti registracijos tikslus ir jų siekti padedant įdarbinimo konsultantams ar atvejo vadybininkams”, – sako Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Karantino suvaržymams sušvelninti skirta laikinoji darbo paieškos išmoka mokama bedarbio statusą turintiems gyventojams, kurie yra registruoti Užimtumo tarnyboje ir nesistažuoja, nedalyvauja profesiniame mokyme ar kitokiose aktyviose darbo rinkos priemonėse. Laikinosios darbo paieškos išmokos mokėjimo trukmė gali siekti iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau nei iki 2020 m. gruodžio 31 d. Šią išmoką moka Užimtumo tarnyba, ji gali būti dviejų dydžių: 200 eurų – kai žmogus neturi teisės gauti įprastos nedarbo socialinio draudimo išmokos, arba 42 eurai – kai bedarbis pagal stažą gali pretenduoti į nedarbo socialinio draudimo išmoką.
Nedarbo socialinio draudimo išmoka mokama bedarbiams, kurie iki registravimosi Užimtumo tarnyboje turi sukaupę bent 12 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 30 mėnesių. Ši išmoka mokama iki 9 mėnesių, išmokos dydis priklauso nuo buvusio darbuotojo darbo užmokesčio ir kas tris mėnesius mažėja. Ją moka „Sodra”.
Užimtumo tarnyba šiuo metu yra registravusi apie 232,4 tūkst. bedarbių, iš jų apie 6,2 tūkst. yra studentai, mokiniai, absolventai, apie 14,1 tūkst. visai nedirbę arba nedirbę ilgiau kaip dvejus metus, 2,6 tūkst. dirbę pagal individualią veiklą, 5,8 tūkst. dirbę su verslo liudijimais, apie 37 tūkst. atleisti darbuotojai pagal įvairius Darbo kodekso straipsnius.
Laikinoji darbo paieškos išmoka, kurią moka Užimtumo tarnyba, yra paskirta apie 179 tūkst. žmonių.
Nedarbo socialinio draudimo išmoką, kurią moka „Sodra”, rugpjūčio mėnesį gauna apie 89,5 tūkst. gyventojų.
Laisvų darbo vietų Lietuvoje registruota apie 16,8 tūkst.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
