Rugpjūčio 23-ąją Europai minint Molotovo-Ribentropo pakto metines, „Debunk EU“ analitikai ištyrė, kaip šis susitarimas buvo nušviestas Kremliui palankioje žiniasklaidoje rusų kalba. Nuo vasaros pradžios šia tema buvo išanalizuoti 382 straipsniai, kurių didžioji dalis – 70 proc., teigiamai nušviečia šią Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos sutartį, turėjusią įtakos Antrojo pasaulinio karo pradžiai. Skaičiuojama, kad šios žinutės potencialiai galėjo pasiekti daugiau nei 240 mln. kontaktų auditoriją.
„Šiandien, po Sovietų Sąjungos žlugimo praėjus daugiau nei 30 metų, Kremliui palankioje žiniasklaidoje sistemingai mėginama reabilituoti Molotovo-Ribentropo paktą. Ši veikla itin suaktyvėjo po praėjusių metų rugsėjį Europos parlamente priimtos rezoliucijos, kuri pabrėžė vienodą nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos vaidmenį sukeliant Antrąjį pasaulinį karą bei pasmerkė abiejų šalių padarytus nusikaltimus žmoniškumui. Po šio įvykio pastebėjome bent penkis Molotovo-Ribentropo pakto paminėjimų suaktyvėjimus Kremliui palankiuose tinklalapiuose ir nutarėme detaliau išanalizuoti paskutinį etapą nuo birželio 1-osios iki rugpjūčio 25 dienos“, – pasakoja „Debunk EU“ vyriausiasis analitikas Algirdas Kazlauskas.
Daugiausiai paminėjimų (129) nagrinėjamu laikotarpiu sulaukė naratyvas, teigiantis, kad Baltijos šalys nebuvo okupuotos ir prie Sovietų Sąjungos prisijungė savo noru, demokratiniu būdu. Ne mažiau populiarūs buvo teiginiai, kad Molotovo-Ribentropo paktas niekuo neišsiskyrė iš to meto teisinio konteksto ir kitų Europos šalių sutarčių su nacistine Vokietija (115 paminėjimų), o Sovietų Sąjunga nėra kalta dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios (106 paminėjimai).
Baltijos šalių klausimo aktualumas atsispindi ir jų paminėjimų kiekyje: Lietuvos (18,1%), Latvijos (17,1%) ir Estijos (14,2%) paminėjimai sudarė beveik pusę visų minimų šalių. Pasak A. Kazlausko, tokie skaičiai ir Baltijos šalių okupaciją neigiančio naratyvo populiarumas tik dar kartą patvirtina, kad šis klausimas itin rūpi Kremliui palankiai žiniasklaidai. „Okupacijos neigimo tema išlieka opiausia, nes dabartinė Baltijos šalių politika ir 30-ies metų pasiekimai itin prieštarauja oficialiai Kremliaus propagandai apie savanorišką įstojimą į Sovietų Sąjungą ir Baltijos šalių praradimus jai subyrėjus.“
Analitikas atkreipia dėmesį, kad siekiant mažinti neigiamą Molotovo-Ribentropo pakto vaidmenį ir Sovietų Sąjungos nusikaltimus žmoniškumui Antrojo pasaulinio karo metu, dažniausiai naudojama strategija – nusikaltimų neigimas ir kaltės permetimas tautoms, kurios pačios nukentėjo nuo šios agresijos. „Ištirtuose straipsniuose Baltijos šalys dažnai įvardijamos kaip nacių sąjungininkės (22 paminėjimai), tad Sovietų Sąjunga buvo tariamai priversta čia užsitikrinti buferinę zoną ir nuslopinti įsigalėjusį nacistinį pogrindį, vykdant deportacijas į Sibirą (7 paminėjimai)“, – pasakoja A. Kazlauskas.
„Pastebėjome, jog Lenkija neretai įvardijama kaip kone pagrindinė Antrojo pasaulinio karo iniciatorė (38 paminėjimai), nes 1938 m. prisidėjo prie Vokietijos užgrobiant dalį Čekoslovakijos teritorijos. Tokiu būdu formuojamas Lenkijos kaip agresorės ir nacių sąjungininkės įvaizdis leidžia 1939 m. rugsėjo 17 d. invaziją į šią šalį pristatyti ne kaip Antrojo pasaulinio karo pradžią, o kaip istorinio teisingumo atstatymą. Apskritai, Lenkija pastaruoju metu vis dažniau tampa Kremliaus skleidžiamos dezinformacijos taikiniu siekiant neigiamai paveikti jos kylantį tarptautinį statusą, karinę ir ekonominę galią regione“, – sako „Debunk EU“ analitikas.
Kremliui palankios žiniasklaidos straipsniuose Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymas įvardijamas kaip vienas iš didesnių Sovietų Sąjungos diplomatijos laimėjimų, padėjęs tariamai neišvengiamą karą su nacistine Vokietija nukelti bent dvejiems metams (46 paminėjimai). Šiuose straipsniuose Antrojo pasaulinio karo pradžia laikomas Miuncheno suokalbis, kai 1938 m. Didžioji Britanija ir Prancūzija ignoravo Vokietijos pradėtą agresiją prieš Čekoslovakiją.
„Publikacijose nutylima, kad šiame susitarime dalyvavusios šalys yra viešai pasmerkusios savo veiksmus, o tuo tarpu oficialieji Kremliaus kanalai pastaruoju metu vis garsiau kalba apie 1989 m. pasirašyto Molotovo-Ribentropo pakto pasmerkimo atšaukimą. Prisiminkime, jog prieš keletą mėnesių parlamentaras A. Žuravliovas į Rusijos Dūmą atnešė visuomenininkų pasirašytą iniciatyvą, raginančią atšaukti pasmerkimą“, – atkreipia dėmesį „Debunk EU“ analitikas. Pasak jo, Kremliaus nenoras pripažinti Baltijos šalių okupacijos fakto taip pat rodo pavojingas gilesnes tendencijas – nenorą pripažinti šių šalių nepriklausomybės.
Apie „Debunk EU“
„Debunk EU“ – nepriklausomas technologinis analitinis centras ir nevyriausybinė organizacija, tirianti dezinformaciją viešojoje erdvėje ir vykdanti šviečiamąsias medijų raštingumo kampanijas. „Debunk EU“ atlieka dezinformacijos analizes Baltijos šalyse, taip pat kartu su partneriais vykdo veiklą JAV ir Šiaurės Makedonijoje. „Debunk EU“ iniciatyva sulaukė tokių žiniasklaidos gigantų kaip „The Financial Times“, „The Economist“, „The Independent“ ir kt. dėmesio. Organizacija savo veiklą yra pristačiusi 17 valstybių, tarp jų – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Serbijoje ir kitose.
