„Demaskuok.lt“ išanalizavus trijose Baltijose šalyse gegužės mėnesį pasirodžiusią dezinformaciją apie COVID-19 paaiškėjo, kad daugiau nei pusė su šia tema susijusių melagienų buvo publikuota Latvijoje (59 proc.). Lietuvoje fiksuota beveik trečdalis (28 proc), Estijoje – mažiausiai, apie 13 proc., ištirtos dezinformacijos. Iš viso per mėnesį šalių interneto svetainėse ir „Facebook“ grupėse buvo nustatyti 265 atvejai, ištyrus 6703 straipsnius.
Pasak „Demaskuok.lt“ vyr. analitiko Algirdo Kazlausko, šalyse švelnėjant karantinui, COVID-19 tema dezinformacijos šaltiniams vis dar neišsemiama, o jos plėtojimui atrandami nauji kontekstai. Praėjusį mėnesį Rusijai minint Sovietų Sąjungos pergalės prieš Vokietiją Antrajame pasauliniame kare dieną, šio įvykio neaplenkė ir pandemijos tema.
„Gegužę daugiausiai buvo kalbama apie pandemijos sukeltą rusofobijos bangą Baltijos šalyse. Ši žinutė pasirodė įvairiose susijusiose temose – nuo konstatavimo, kad karantinas tapo pretekstu drausti gegužės 9-osios renginius, iki svarstymų, kad Europos šalys perrašo Antrojo pasaulinio karo ir Sovietų sąjungos istoriją, šitaip siekdamos paslėpti savo ekonominį ir politinį neveiksnumą. Rusofobijos naratyvas buvo ypatingai populiarus Latvijoje ir sudarė daugiau nei pusę ten fiksuotos dezinformacijos, tačiau nenusileido ir kitose šalyse – Lietuvoje ir Estijoje pateko tarp 5 populiariausių melagienų“, – komentuoja A. Kazlauskas.
Kitos dažniausiai skleidžiamos dezinformacijos žinutės Baltijos šalyse kiek skyrėsi. Lietuvoje klaidinančios naujienos išsiskyrė didžiausiu skepticizmu vertinant valdžios veiksmus ir bandymais menkinti šalies teisinės sistemos įvaizdį. Latvijoje, be daugiausiai dėmesio sulaukusios pandemijos sukeltos rusofobijos, melagingose publikacijose taip pat buvo kalbama apie valdžios nesėkmes ir Europos Sąjungos žlugimą COVID-19 akivaizdoje. Tuo tarpu Estijoje dezinformacija labiausiai išsiskyrė prieš vakciną nukreiptais naratyvais ir kaltinimais, kad naudojantis pandemija, šalies valdžia siekia įgyvendinti dešiniųjų dienotvarkę.
„Demaskuok.lt“ skaičiuoja, kad vien analizuoti straipsniai pasiekė 49,2 mln. auditoriją per interneto tinklalapius, o dar 42,4 tūkst. kontaktų – per socialines medijas. „Melagingų žinučių pasiekiamumas, ypač rusakalbėje auditorijoje, labai didelis. Vien tinklalapio rubaltic.ru straipsnis pavadinimu „Okupantais buvo įvardinti ne tie: kaip Latvijoje švenčiama Pergalės diena“ (Не тех назвали «оккупантами»: как в Латвии празднуют День Победы) socialinėse medijose sulaukė 3706 reakcijų, 536 pasidalinimų ir 353 komentarų. Net 60 proc. visų straipsnių pasirodė rusų kalba. Penktadalis informacijos publikuota lietuvių, apie 11 proc. – latvių ir 6 proc. – estų kalba“, – skaičiuoja A. Kazlauskas.
Daugiausiai su koronavirusu susijusios dezinformacijos Baltijos šalyse gegužę skleidė sputniknewslv.com, rubaltic.ru, sputniknews.ru, laisvaslaikrastis.lt, baltnews.com ir įvairios „Facebook“ grupės. „Demaskuok.lt“ analitikas pastebi, kad gegužės mėnesiui artėjant prie pabaigos, su COVID-19 susijusių melagingų naujienų skaičius kiek mažėjo. Pasak jo, šie procesai labai susiję su vietinės žiniasklaidos dėmesiu pandemijai. Ekspertas prognozavo, kad jei įvyktų naujas staigus koronaviruso protrūkis Baltijos šalyse, sukeldamas nerimo bangą visuomenėje, dezinformacijos kiekis taip pat neabejotinai išaugtų.
Apie „Demaskuok.lt“
„Demaskuok.lt“ – iniciatyva, telkianti visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės atstovus kovai su netikromis naujienomis, kurios kelia sąmyšį ir mažina pasitikėjimą šalimi. „Demaskuok.lt“ iniciatyva sulaukė didžiausios pasaulyje paieškos sistemos „Google“ dėmesio ir finansavimo, o taip pat tokių žiniasklaidos gigantų kaip „The Financial Times“ ir „Deutsche Welle“ dėmesio. Organizacija savo veiklą yra pristačiusi 17 valstybių, tarp jų – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Serbijoje ir kitose.
