Pirmoji ponia trečiadienį aplankė Jurgežerius ir 90 čia stovyklaujančių lietuviškų šaknų turinčių vaikų iš įvairių pasaulio šalių – Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Islandijos, Airijos, Škotijos bei Lietuvos, šiemet tyrinėjančių Suvalkijos kraštą. Diana Nausėdienė yra lituanistinio švietimo pasaulio lietuvių bendruomenėse globėja.
„Nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje plaka lietuviška širdutė. Kiekviena jų – be galo svarbi, kiekvienoje būtina pasėti, auginti
ir puoselėti meilę Lietuvai, jos kalbai. Pagarbą didingai Tėvynės praeičiai ir atsakomybę už jos ateitį. Tai, kad tėvelių ir pedagogų dėka svetur augantys vaikai puikiai kalba lietuviškai, domisi lietuviškomis tradicijomis, savo senelių gimtine, yra didelis pasiekimas šaliai ir visai po pasaulį išsibarsčiusiai bendruomenei. Juk gyva pažintis su valstybe, kurios pilietis esi, sujungia su ja tvirtais saitais. Taip mes ugdome būsimus savo šalies ambasadorius, kurie savo žodžiais ir darbais atstovaus Lietuvai įvairiausiuose pasaulio kampeliuose“, – sakė ponia Diana.
Lituanistinės etnokultūros ir dramos mokykla „Bitė“, įsikūrusi Jungtinėje Karalystėje, prieš penkerius metus inicijavo ir sėkmingai plėtoja projektą „Virtualioji istorija“. Kasmet vaikai iš užsienio lietuvių bendruomenių visus mokslo metus nuo rugsėjo ruošiasi aplankyti vis kitą Lietuvos regioną, virtualiai pildo istorijos žinias, žodyną, ruošia namų darbus apie tuos objektus, kuriuose viešės per vasaros stovyklą. Jie taip pat apie to krašto vietas bei žmones kuria lankstinukus, atvirlaiškius ar knygų skirtukus, kuriuos dovanoja muziejams ar kultūros įstaigoms. Iki šiol mažieji pasaulio lietuviai jau yra susipažinę su Vilniaus kraštu, Mažąja Lietuva, Aukštaitija ir Dzūkija, o šiemet keliaudami turi galimybę gyvai prisiliesti prie suvalkiečių krašto istorijos.
Stovyklautojai pasakojo poniai Dianai apie jų lankytas ir įspūdį palikusias Raudonės, Panemunės pilis, Paežerių ir Gelgaudiškių dvarus, Jono Basanavičiaus gimtinę Ožkabalių kaime, edukacijas, protmūšius ir tiesiog vaikiškas pramogas. Visi kartu jie pynė draugystės apyrankes, kūrė miško užuolaidas, vaikai išmokė ponią Dianą sušokti suvalkietišką šokį.
„Susitikti su jumis, atvykusiais iš tolimiausių vietovių, ir susikalbėti lietuviškai – didelis džiaugsmas ir dovana“, – pabrėžė Diana Nausėdienė.
Projektas „Virtuali istorija“ kelerius metus apdovanojamas Nacionaliniais kokybės ženkleliais už mokytojų ir vaikų indėlį bei puikų bendradarbiavimą.
