Nuo šio rugpjūčio įsigaliojo aktualūs Darbo kodekso pakeitimai dėl nuotolinio darbo: turintiems teisę dirbti tokiu būdu, atsirado galimybė reikalauti taip darbuotis visą darbo laiką. Anksčiau galiojo įpareigojimas socialiai jautresniems darbuotojams tokią galimybę suteikti tik penktadaliui darbo laiko.
Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo daug Darbo kodekso (DK) pakeitimų. Be kitų pokyčių, DK pakeistas ypač aktualus nuotolinio darbo reglamentavimas. Praplėstas ne tik sąrašas darbuotojų, kurie turi teisę reikalauti dirbti nuotoliniu būdu, bet ir atsirado galimybė jiems reikalauti taip darbuotis visą darbo laiką.
Turintieji tokią teisę – nuotoliu gali dirbti visą laiką
Pagal iki šiol galiojusią tvarką, DK socialiai jautresnių grupių darbuotojai, pvz., mažus vaikus auginantys tėvai, galėjo reikalauti dirbti nuotoliu vos penktadalį visos jų darbo laiko normos.
„Pavyzdžiui, dirbantys penkias dienas per savaitę, per šį laiką galėjo reikalauti dirbti ne darbovietėje vieną dieną. Pakeistame įstatyme nebeliko šio ribojimo, tad turintys tokią teisę darbuotojai, parašę prašymą, nuo šiol gali nuotoliu dirbti visą darbo laiką“, – sakė advokatų profesinės bendrijos „Averus“ teisininkė Diana Gečienė.
Praplėstas ratas aktualus mamoms ir tėvams
Iki pakeitimų, nuotolinio darbo galėjo reikalauti pažeidžiamesni darbuotojai: nėščioji, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų, taip pat auginantis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
Po pakeitimų, įsigaliojusių šį rugpjūtį, dirbti nuotoliniu būdu taip pat gali reikalauti ir darbuotojas, auginantis vaiką iki 8 metų.
Įtraukė ir asmenis dėl sveikatos ar slaugos.
Be to, reikalauti dirbti nuotoliu nuo šiol gali ir tie darbuotojai, kurie pateikė sveikatos priežiūros įstaigos išvada pagrįstą prašymą. Pastarasis gali būti išduotas, pavyzdžiui, dėl sveikatos būklės, neįgalumo, taip pat dėl būtinybės slaugyti arba prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.
Taigi visi minimi darbuotojai nuo šiol, vadovaujantis DK 52 straipsnio nuostatomis, turi teisę reikalauti darbdavio leisti jiems dirbti nuotoliniu būdu visą jų darbo laiką arba tam tikru pageidaujamu laiku.
Teisė nėra absoliuti
Pasak D. Gečienės, darbdavys gali nesuteikti galimybės dirbti nuotoliu šiems darbuotojams tais atvejais, kai įrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas arba nuotolinis darbas būtų neįmanomas dėl darbdavio vykdomos veiklos pobūdžio ar darbuotojo atliekamų darbo funkcijų ypatumų.
„Darbdavys pats turi įsivertinti, ar gali tenkinti darbuotojo prašymą. Tuo atveju, jei darbdavys atsisakytų suteikti nuotolinį darbą, toks atsisakymas turėtų būti tinkamai pagrįstas ir sąžiningas. Taigi darbuotojo teisė dirbti nuotoliu nėra absoliuti“, – akcentavo „Averus“ teisininkė.
Kitų teisė dirbti nuotoliu priklauso nuo šalių susitarimo
Pasak teisininkės, nepaminėti DK 52 straipsnyje darbuotojai turi teisę prašyti dirbti nuotoliu, tačiau darbdavys neprivalo tenkinti tokio prašymo. Tad šiuo atveju, tai yra darbdavio teisė kitiems darbuotojams suteikti galimybę dirbti ne iš darbovietės, bet ne prievolė.
Tačiau darbdavys ir darbuotojas gali patys susitarti dėl nuotolinio darbo ir įtvirtinti abiem šalims tinkamą nuotolinio darbo tvarką ir sąlygas.
