Šio rugpjūčio pradžioje Marijampolės Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijos dailės rinkiniai pasipildė trimis naujais kūriniais – dailininkės Genovaitės Kariniauskaitės (1934-2017) tapybos darbais. Vykdydama menininkės valią, paveikslus Marijampolės galerijai perdavė jos sesuo, architektė restauratorė Judita Rimkevičienė.
Būsimoji dailininkė Genovaitė Kariniauskaitė gimė 1934 m. balandžio 16 d. Kalvarijos apylinkėse, Kimšų kaime. 1954-1960 metais studijavo tapybą Vilniaus dailės institute. Jos mokytojais buvo žinomi Lietuvos menininkai Antanas Gudaitis, Petras Aleksandravičius, Vladas Karatajus, o sektinais pavyzdžiais – garsūs prieškario dailininkai Antanas Samuolis ir Viktoras Vizgirda. Kaip ir jie, G. Kariniauskaitė mėgo tapyti peizažus ir figūrines kompozicijas. Keliaudama po Lietuvą, sumoderninta realistine maniera ji tapė Dzūkijos, Žemaitijos, pajūrio vaizdus. Yra tapiusi ir Marijampolę. Pasak dailėtyrininkės dr. Danutės Zovienės, G. Kariniauskaitės tapybos pamatas visada buvo gamta, liaudies meno versmė ir aktualumo neprarandančios arsininkų meno nuostatos. Jos tapybai būdinga sodrios spalvos, lyriška arba romantiškai pakili nuotaika. Apskritai kalbant, G. Kariniauskaitės tapyba gerai atspindi XX a. II pusės lietuvių tapybos charakterį: ši tapytoja kartu su kitais peizažistais (Vladas Karatajus, Gražina Vitartaitė, Stasys Jusionis) laikėsi nuostatos natūros motyvą tapybos darbuose ne pakartoti, bet interpretuoti, spalvomis ir kompozicija išreikšti savo mintis ir jausmus.
Šiandien G. Kariniauskaitės tapybos darbai saugomi Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, sovietiniu laikotarpiu jų įsigijo SSRS Dailės fondas Maskvoje. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijos rinkinyje nuo šiol bus trys G. Kariniauskaitės paveikslai: „Tamsus krantas“ (1986), „Rudens skambėjimas“ (1987) ir „Pavasaris Marijampolėje“ (1988). Kviečiame atvykti į galeriją (Meilės Lukšienės švietimo centras, P. Butlerienės g. 3, Marijampolė).
Informaciją teikia: Nina Fiodorova, +37065284127
