Europos Parlamento (EP) Saugumo ir gynybos pakomitečio vicepirmininkė Rasa Juknevičienė pirmadienį Briuselyje dalyvaudama Europos Komisijos organizuojamos aukšto lygio konferencijos dėl ES metinio biudžeto diskusijoje „Investuojant į atgrasymą – saugumo ir gynybos biudžetas“ kartu su Europos Komisijos nariu Thierry Breton’u, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju Mircea Geoana, įmonės “Leonardo“ generaliniu direktoriumi Alessandro Profumo pažymėjo, kad Rusijos barbariška agresija Ukrainoje ir paskutiniai šiandienos įvykiai, kai bombarduojamas Kijevas, kiti Ukrainos miestai, parodė, jog atėjo laikas į karą įsitraukti NATO arba NATO valstybių koalicijai.
„Šiuo metu, kai mes kalbame apie mūsų ateities saugumą, yra stipriai bombarduojama Ukraina, taip pat ir Kijevo centras, energetiniai centrai. Tai yra putino konvulsijos, paskutinis šio žiauraus karo etapas. Mes ir toliau turime padėti Ukrainai laimėti“, – teigė R. Juknevičienė.
„Atėjo laikas tiesiogiai įsitraukti NATO arba NATO valstybių koalicijai ir sustabdyti šį genocidą. Sprendimų reikia dabar, šiomis minutėmis. Jeigu ėjome ginti Srebrenicoje žudomų žmonių, tai turime padėti ir ukrainiečiams“, – pabrėžė EP narė.
Pasak jos, nors Ukrainai pagelbėta labai daug, tačiau nepakankamai.
„Šios dienos aukų ir sugriovimų galėjo nebūti, jei Ukraina būtų turėjusi ilgojo nuotolio raketas ir oro gynybą. Tai tik parodo, kad nepakankama investicija į saugumą atneša didelius nuostolius. Todėl Europos Sąjunga turi stiprinti ir savo karinius pajėgumus – tiek Šalių Narių lygmenyje, tiek bendrai pačioje ES“, – akcentavo EP narė.
Kalbėdama apie dėl Rusijos karo Ukrainoje kylančius trumpalaikius ir strateginius ilgalaikius iššūkius, ji pabrėžė, kad svarbiausias ir artimiausias tikslas yra padėti Ukrainai laimėti.
„Ukraina laimi, ji gina mus, tačiau iki pergalės dar toli. Todėl esminis prioritetas yra finansiniai ir biudžeto klausimai, susiję su ginklų Ukrainai tiekimu ir pagalba užtikrinant valstybės funkcionavimą. Turime suprasti, kad daugiau nebus “business as usual” kaip iki šiol. Saugumas po karo priklausys nuo to, kokie procesai vyks Rusijoje, ir ar ES valstybės sutars dėl tolimesnio režimo sulaikymo“, – pažymėjo R. Juknevičienė.
Pasak jos, ateityje laukia ilgas procesas.
„Pirmiausia, Ukrainos atstatymas ir jos karinių pajėgų stiprinimas. Ši valstybė bus svarbiausiu saugumo ramsčiu ginant rytinį ES flangą. Todėl Ukraina turės tapti ES ir NATO nare“, – sakė europarlamentarė.
Antras etapas, R. Juknevičienės teigimu – pačios Rusijos transformacija.
„Ukrainos pergalė turi atnešti pokyčius ir pačioje Rusijoje. Kviečiu jus nebijoti siekti ir kito ambicingo tikslo – neagresyvios, normalios Rusijos be imperialistinių intencijų“, – pažymėjo EP narė.
Kalbėdama apie Europos Parlamento vaidmenį, ji teigė, jog „Parlamente pasižymime didžiule vienybe balsuodami dėl rezoliucijų, išreikšdami savo nuomonę dėl Ukrainos“.
Kiti diskusijos prelegentai pažymėjo, kad būtina stiprinti ir tęsti ES ir NATO bendradarbiavimą ir sąveikumą, daugiau investuoti į gynybos pramonę.
Neišprovokuota ir nepateisinama Rusijos invazija į Ukrainą sukrėtė Europos saugumo architektūrą ir paskatino skubų Europos geopolitinio vaidmens peržiūrėjimą. Konferencijoje buvo diskutuojama apie ES biudžetą kaip instrumentą, paremiantį geopolitinę Europos rolę ir strateginės autonomijos kūrimą. Joje dalyvavo Europos ir pasaulio politikos formuotojai, tyrėjai, smegenų centrų atstovai, pilietinės visuomenės ir verslo lyderiai.
Užsakymo numeris: SG-20-155
