Europos Parlamento narių Andriaus Kubiliaus ir Rasos Juknevičienės pokalbyje iš Briuselio pagrindinės temos tos pačios, kaip ir vyraujančiuose informacijų srautuose. Vienos sprogdinančios kaip bombos – Aleksėjaus Navalno nužudymas, kitos geros − Ursulos von der Leyen apsisprendimas kandidatuoti antrai kadencijai į Europos Komisijos (EK) Prezidentes.
„Frakcijoje buvo jos prisistatymas ir tikrai yra visapusiškas palaikymas. Tai labai svarbu ir Lietuvai. Labai svarbu, kad Europos Sąjungos (ES) vadovaujančiose pozicijose būtų išmanantys, žinantys ir panašiai kaip mes mąstantys ir galintys veikti žmonės“, − sakė R. Juknevičienė.
Ji taip pat pasveikino Ingridą Šimonytę ir visą bendruomenę per pusdienį surinkus parašus, reikalingus norint dalyvauti Prezidento rinkimuose.
Žinia apie A. Navalno nužudymą gniuždanti, nors žinant istoriją baigtis nebuvo labai netikėta. Tačiau buvo ir viltis, kad A. Navalnas gali būti iškeistas į kitoje šalyje kalintį Rusijos pilietį, nes tokių kalbų buvo.
A. Kubilių nustebino komentatorių ir apžvalgininkų pasakymai su cinišku juokeliu, kad čia „vienas imperininkas, kitą imperinininką nužudė“.
„Ką aš tame matau ir, man atrodo, Vakaruose yra problema, kad nėra matomas platesnis vaizdas. Ir ko mes turime siekti? Ir kodėl mums reikia rūpintis ir kalbėti, ir aiškinti apie tai, kaip svarbu yra paremti galimybes Rusijai atvirsti į demokratiją. Tą galiu kartoti ir kartoti. Yra dvi pagrindinės priežastys. Viena – kai Rusija taps kitokia, normalia, evoliucionuos pamažu link demokratijos, o tai gali užtrukti ir gerą dešimtmetį, mes – Lietuva ir visa Europa gyvensime visiškai kitokioje aplinkoje. Nes šiandien pagrindinė grėsmė Lietuvai ir Europai, ką mes visi gerai suprantame – autoritarinė, diktatūrinė imperinė Rusija. Ir dar su branduoliniu ginklu rankoje. Antra – jei mes Vakaruose nesugebėsime įrodyti (kalbu apie Vakarus, didžiąsias sostines), kad Rusijoje gali būti demokratija, tai Vakaruose įsivyraus baimės, kad Ukrainai laimėjus karą prieš Rusiją ir Putino režimui žlugus, situacija Rusijoje gali tapti dar blogesnė. Ir požymių pilna“, − sakė A. Kubilius.
Jis paminėjo Elon Musk (Tesla, SpaceX) pavyzdį, kuris aiškino JAV senatoriams, kodėl negalima pritarti paramai Ukrainai, nes laimėjus karą prieš Rusiją gali žlugti Putino režimas ir po jo gali ateiti kažkas dar blogesnis.
„Taigi, jei mes Vakarams neįrodome, kad permainos Rusijoje gali būti į gerą pusę, Vakarai ir toliau neduos tiek ginklų, kiek reikia Ukrainos pergalei“, − tęsė A.Kubilius.
Ukrainos pergalės siejimas su parama Rusijos demokratijai yra tos pačios strategijos dalys, tačiau to daugelis, pasak politiko, dar nesupranta.
„Kodėl Putinas nužudė A. Navalną? Todėl, kad galėtų parodyti, kad iš tikrųjų demokratijos perspektyva Rusijoje negalima tikėti, parodyti, kad Vakarai per silpni ir į tai nelabai sureaguos. Bus pareiškimų, bus diskusijų, bet… Charakteringas pavyzdys – šiandien Užsienio reikalų komitete turėjome svarstyti mano ir kitų pranešėjų parengtą raportą apie Rusiją, kritišką Putinui. Ir jis vėl atidėtas, ir man atrodo – iki begalybės. Kodėl? Todėl, kad jis kritiškas Putinui ir kalbama jame apie tai, ką kalbėdavo ir A. Navalnas“, − sakė A.Kubilius ir pasakojo apie puslapyje „Politico“ pasirodžiusį straipsnį „Kodėl vakarai neremia Ukrainos“, kuriame pasakojama, kad pagal „šnabždesius koridoriuose“ atrodo, kad didžiosios Vakarų sostinės ruošiasi taikos derybos su Putinu, todėl kritinis požiūris į jį yra nepriimtinas.
EP narė R. Juknevičienė teigė, kad ją labai stebina Lietuvos ekspertų ir visuomenei įdiegta nuostata dėl A. Navalno, taip pat ir empatijos stoka, nužudyto, kankinto žmogaus negailėjimas, nėra gailestingumo vien dėl to, kad jis rusas.
Pasak europarlamentarės, taip mes galime nueiti į labai didelį nužmogėjimą.
„Kodėl Putinas nužudė A. Navalną būtent dabar, pajutęs atmosferą Vašingtone, kai ten galbūt artėja pokyčiai ir nebūtinai į gerą pusę, todėl, kad A. Navalnas išdrįso nebijoti Putino. Jis išdrįso nebijoti ir skatino rusų tautą nebijoti. O pas mus apsukama antreiliais dalykais. Aišku, tai buvo klaida, ką Krymo aneksijos metu pasakė A. Navalnas, bet jis tai ištaisė. Prasidėjus šitam karui, jis paskelbė 12 punktų, kurių viename labai aiškiai parašė „Ukraina su 1991 m. sienomis“, tą sako ir visi A. Navalno komandos žmonės, o pas mus vis kartoja ir kartoja tą melą. Pas mus kartojamas Solovjovo naratyvas, kad Putinui buvo nenaudinga nužudyti A. Navalną, esą nežinia kaip jis numirė“, − kalbėjo R, Juknevičienė.
Ji pridūrė, jog tai yra signalas visam pasauliui, kurį reikia mokėti perskaityti, „nes teisingai neperskaičius Putino gąsdinimų ir signalų, mes niekada neturėsime teisingos strategijos ir taktikos Ukrainos atžvilgiu. Ateis ir mūsų eilė“.
„Neturime žmonėms palikti tokių juodų nuotaikų, bet tą reikia matyti. O kartu reikia labai aktyviai dirbti. Nuo mūsų priklauso ir Vakarų poslinkiai. Mums reikia dėti visas pastangas, kad matytųsi ir liktų kryptis, jog Rusijoje gali būti demokratija. Vardan to reikia stengtis ir dirbti bei neleisti Vakarams įtvirtinti tokią nuotaiką, kad Rusija visą laiką bus tik bloga, tad ką darysi − reikia grįžti ir dirbti su Putinu. Akivaizdžiai matosi, kad Vakarų parama Ukrainai nėra pakankama, ji leido išlaikyti tam tikrą balansą, bet dabar jau to nebepakanka (trūksta šaudmenų ir t.t.), akivaizdu, kad reikia vakarams turėti labai aiškų planą, ko reikia, kad Ukraina laimėtų ir kaip vakarai tą pateiks. Atsakymas turi būti aiškus“, − sakė A. Kubilius.
„Ši situacija turi mus įkvėpti. Pavojaus supratimas ir žinojimas, turime pereiti nuo mažai veikimo prie ypatingai daug veikimo ir padarymo visko, ką galim šiuo metu“, − pokalbį baigė R. Juknevičienė.
Visą pokalbį žiūrėkite:
Užsakymo numeris: SG-20-205
