Dar pavasarinio karantino metu gyventojai įvairiais sveikatos klausimais ėmė dažniau kreiptis į vaistininkus, nes pas medikus patekti tapo sudėtingiau. Toks elgesio pokytis ypatingai išryškėjo mažesniuose miesteliuose, kurių gyventojams paprasčiau užsukti į šalia esančią vaistinę, nei išsiruošti į gydymo įstaigą. Vis dėlto nuo kitų metų žmonės gali netekti galimybės kada panorėję užsukti į vaistinę – dėl Farmacijos įstatymo pataisų regionuose dalies vaistinių greičiausiai nebeliks.
2021-ųjų sausio 1 dieną įsigalios Farmacijos įstatymo nuostata, skelbianti, kad vaistinės darbo metu joje visą laiką turi fiziškai būti ne mažiau kaip vienas vaistininkas. Šiuo metu paslaugas pacientams gali suteikti tiek vaistininkas, tiek farmakotechnikas, kuriam pakanka nuotolinės vaistininko priežiūros.
Pasak Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Linos Ganatauskienės, didelė dalis farmakotechnikų dirba mažesniuose šalies miestuose ir miesteliuose, o vaistininkai juos dažniausiai prižiūri nuotoliniu būtu arba į vaistinę atvykdami keletui valandų. Nuo sausio šiose vaistinėse vaistininkas privalės dirbti visą darbo dieną, tačiau tokie reikalavimai, jos teigimu yra sunkiai įgyvendinama užduotis dėl vaistininkų stokos.
„Pasamdyti vaistininką jau ir dabar yra itin sudėtinga – vis garsiau kalbama apie tai, kad jų trūksta, ir ypač regionuose. O jei dar ir farmakotechnikams bus uždrausta dirbti, tai garantuotai teks likviduoti daug vaistinių. Įdomu, ar tokius pakeitimus pasiūlę valdžios atstovai susimąstė, kad jie iš gyventojų atima galimybę patogiai ir greitai įsigyti vaistų bei gauti farmacines paslaugas. Ypač šiandieniniame pandemijos kontekste, kai žmonėms sudėtinga pakliūti pas medikus“, – svarsto L. Ganatauskienė.
Persikvalifikavimas paprastas tik teoriškai
Šiuo metu veikia tokia tvarka, kai farmakotechnikai gali su vaistininkais pasikonsultuoti telefonu.
„Daugelį farmakotechnikų skaudina kalbos, kad jie gali pakenkti pacientų sveikatai, nes yra baigę tik studijas kolegijoje ir neturi magistro laipsnio. Tai kokį specialistą tada rengia kolegija, aukštoji ne neuniversitetinė įstaiga? Mūsų profsąjunga turi Sorbonos universiteto nepriklausomo teisininko analizę, kurioje pabrėžiama aukšta mūsų šalies farmakotechnikų kompetencija, nes mokslai trunka 3 metus, kai daugumoje ES šalių tik 1,5 metų. Manyčiau, kad esminis momentas yra klaidinantis pareigų pavadinimas – farmakotechnikas – vaistininko padėjėjas. Tai iš tiesų klaidingas požiūris, nes farmakotechnikai nuolat kelia kvalifikaciją kaip ir vaistininkai, jie privalo kas penkerius metus išklausyti 120 valandų trunkančius kursus. Negana to, kvalifikacijos kėlimo kursus lanko kartu su vaistininkais ir klausosi tų pačių lektorių, – aiškina pašnekovė.
L. Ganatauskienės teigimu, nors valdžios atstovai nuolat kalba apie tai, kad farmakotechnikai turėjo daug laiko persikvalifikuoti, tačiau ši galimybė yra labiau teorinė ir tinkanti toli gražu ne kiekvienam. „Farmakotechnikams po įstojimo į Europos Sąjungą (ES) buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis, turintis baigtis kitų metų sausio pirmąją, išlyginti studijų skirtumus ir persikvalifikuoti į vaistininkus.
Teoriškai galimybė persikvalifikuoti buvo, kai kurie farmakotechnikai šiandien jau yra vaistininkai, tačiau ne kiekvienas šia galimybe galėjo pasinaudoti. Vieniems per didelė našta buvo kelis tūkstančius per metus kainuojančios studijos, kitiems paskaitų buvo neįmanoma suderinti su darbo grafiku – įsivaizduokite, kaip suderinti darbą ir trejus metus tris dienas per savaitę vykstančias paskaitas kito miesto universitete vienam rajono vaistinėje dirbančiam farmakotechnikui, ypač vyresnio amžiaus“, – situaciją komentuoja L. Ganatauskienė.
Profesinės sąjungos pirmininkė atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors farmakotechnikų darbui ketinama įvesti apribojimus, šie specialistai kolegijose ir toliau ruošiami darbui ir neįspėjami, jog galimybės persikvalifikuoti ateityje jie neturės, tiesiog nėra aiškios farmacijos sektoriaus politikos ir strategijos, o kenčia žmonės. Nepavydėtinoje situacijoje yra ir studijas 2017, 2018 ar 2019 metais baigę farmakotechnikai – įstatymiškai jie vis dar turi galimybę tęsti mokslus universitetuose, tačiau pastarieji jau atsisako priimti tokius studentus.
Iš naujos valdžios tikisi daugiau supratimo
Ji įsitikinusi, kad šios sudėtingos situacijos paprasčiausiai būtų buvę galima išvengti, jei farmakotechnikų klausimas būtų išspręstas iš karto po įstojimo į ES, kaip tai padarė kitos šalys narės. Pavyzdžiui, Lenkijoje buvo nuspręsta, kad iki įstojimo į ES parengti specialistai galės dirbti iki pat savo profesinės veiklos pabaigos, o Danijoje įteisinta farmakotechnikų priežiūra nuotoliniu būdu.
„Neabejoju, kad ir dabar galima rasti kompromisą bei priimti visus tenkinantį sprendimą, nekeliantį nerimo nei farmacijos specialistams, nei pacientams. Žingsnis atsisakyti kelių dešimčių patirtį ir reikiamas kompetencijas turinčių farmacijos specialistų valstybei būtų pernelyg brangus, juo labiau, kai tenka kovoti su COVID – 19 pandemija ir spręsti vaistininkų trūkumo klausimą. Ne sykį sakėme, kad išeitis yra nuotolinė farmakotechnikų priežiūra, kuri leistų specialistams išsaugoti darbo vietas, o šalies regionams – vaistines.
Tokiam sprendimui priimti trūksta gilesnių diskusijų su valdžios atstovais ir valstybės institucijomis bei požiūrio į farmakotechnikus kaip į realius žmones, o ne vien kaip į statistinius vienetus. Tikime, kad naujoji valdžia atkreips dėmesį į šį klausimą, įsigilins į jį ir sprendimus priims vadovaudamasi sveiku protu, o ne nelogiškomis prielaidomis“, – teigia L. Ganatauskienė.
Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos informacija
