Mažesniuose miestuose įsikūrusios vaistinės ir jų darbuotojai 2021-ųjų laukia su nerimu – vaistinės gali būti priverstos užsidaryti, pacientai – likti be galimybės įsigyti būtinų vaistų, o darbuotojai – netekti darbo vietos. Kitų metų sausio 1 dieną įsigalios Farmacijos įstatymo nuostata, skelbianti, kad vaistinės darbo laiku joje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, tad mažosios vaistinės, kuriose iki šiol dirbo ir pacientus aptarnavo farmakotechnikas, nuotoliniu būdu prižiūrimas vaistininko, susidurs su tolimesnio darbo iššūkiais.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, vaistinėje pacientus aptarnauti gali arba vaistininkas, arba nuotoliniu būdu vaistininko prižiūrimas vaistininko padėjėjas – farmakotechnikas, nes pastarasis turi visas tam būtinas kompetencijas ir kvalifikaciją. Vienas vaistininkas po keletą valandų per dieną gali dirbti keliose vaistinėse, o kilus klausimams farmakotechnikas visada gali pasikonsultuoti su juo telefonu. Regionuose veikiančiose mažesnėse vaistinėse farmakotechnikai taip dirba ne vieną dešimtmetį. Nuo 2021 m. jie galės vaistinėse dirbti tik nuolat prižiūrimi vaistininko, visą vaistinės darbo laiką privalėsiančio fiziškai joje būti.
Viena iš daugiau nei 1200 Lietuvoje dirbančių vaistininko padėjėjų-farmakotechnikių Reda Gervytė sako, kad dabartinė tvarka problemų nekelia nei farmacijos specialistams, nei pacientams, tad visiškai neaiški jos keitimo prasmė.
„Mums, farmakotechnikams, sudarytos visos galimybės su vaistininkais pasitarti tiek gyvai, tiek telefonu, tad fizinis vaistininko buvimas vaistinėje visą dieną nėra būtinas. Ypač mažesnėse vaistinėse, kur pacientų srautai nėra dideli – ar vaistininkas stovės farmakotechnikui už nugaros ir stebės, kaip jis aptarnauja žmones?
Vaistininko padėjėjai turi beveik tokias pačias kompetencijas kaip ir vaistininkai – gali ir pakonsultuoti, ir pasiūlyti tinkamų vaistų. Jei atėję į vaistinę neskaitysite, kas parašyta ant specialisto kortelės, galite ir nesuprasti, ar jus aptarnavo vaistininkas, ar vaistininko padėjėjas – mes turime patirties, žinome, kaip valdyti situacijas, keliame kvalifikaciją ir dalyvaujame tokiuose pačiuose mokymuose, kaip ir vaistininkai. Tikrai nebūna, kad ateitų žmogus, o vaistininko padėjėjas nežinotų, ką jam patarti ar parinktų ne tuos vaistus“, – tikina R. Gervytė.
Seimas rudens sesijoje svarstys Farmacijos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti vaistinėse dirbti vaistininko padėjėjui, kai jo veiklą vaistininkas prižiūri naudojantis ryšio priemonėmis, remiantis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka – taip, kaip tai ir vyksta šiuo metu. Pataisų iniciatorių teigimu, jos išgelbėtų mažas vaistines nuo užsidarymo ar darbo laiko trumpinimo, nes vaistinėms nereikėtų ieškoti jose visą darbo laiką būnančio vaistininko.
Farmakotechnikė R. Gervytė svarsto, kad pataisomis siūloma farmakotechnikų priežiūra nuotolinio ryšio priemonėmis galėtų tapti išeitimi ir vaistininkų padėjėjams, kuriems kyla grėsmė netekti darbo. Pašnekovės teigimu, nemažai kolegų yra susirūpinę dėl galimo darbo praradimo.
„Vieša paslaptis, kad vaistininkų Lietuvoje trūksta, o atrasti norinčių dirbti provincijoje juo labiau nėra lengva. Tad nuo kitų metų mažesnių miestų vaistinės, nerasdamos vaistininko, gali būti priverstos užsidaryti ir atleisti čia dirbančius farmakotechnikus.
Kitas dalykas, kad net ir radus dirbti norintį vaistininką mažoms vaistinėms dviejų darbuotojų – vaistininko ir jo padėjėjo – išlaikymas greičiausiai neapsimokėtų, tad vaistinės tokiu atveju samdys vaistininką, o padėjėją vėl gi atleis. Pataisomis siūloma nuotolinė priežiūra galėtų nuo to apsaugoti. Kita išeitis būtų išlyginamosios studijos, leidžiančios farmakotechnikams įgyti vaistininko kvalifikaciją, tačiau tokių Lietuvoje nėra, tad vaistininko padėjėjas, norintis ir toliau dirbti savo darbą, dėl įstatymo pataisų atsiduria aklavietėje“, – tikina pašnekovė.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, 2019 m. Lietuvoje veikė 1367 vaistinės, jose dirbo 3451 licencijuotas vaistininkas ir 1234 vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai).
Reda Gervytė
