Šiuo metu daugelyje regionų besitęsiantis COVID-19 protrūkis lėmė visuotinę saviizoliaciją ir nukreipė planetos dėmesį nuo kompleksiškų ir ilgalaikių problemų, sukoncentruodamas resursus į pasaulinės sveikatos krizės sprendimą. Tačiau šis laikotarpis yra puiki galimybė apsvarstyti ir tai, kaip pažangių technologijų pagalba galėtume apsaugoti save bei ateities kartas nuo prognozuojamos aplinkosaugos krizės.
Visuomenės susirūpinimas – didėja
Pasaulio gamtos fondo, vienos žinomiausių aplinkos apsaugos organizacijų, duomenimis, per pastaruosius 50 metų mūsų planetos bioįvairovė sumažėjo net 52 proc., o stuburinių gyvūnų populiacija – vidutiniškai 60 proc. Nuolat augantis žmonių skaičius lemia vis didesnį gamtinių išteklių poreikį, kuris skatina atogrąžų miškų kirtimą ir verčia net milijoną gyvūnų ir augalų rūšių balansuoti ant išnykimo ribos. Kadangi netrukus žmonijos poreikiams patenkinti reikės beveik dvigubai daugiau resursų nei yra mūsų planetoje, tai kelia rimtą grėsmę Žemės išlikimui.
Visuomenės dėmesį į šią problemą bando atkreipti įvairios aplinkosauginės akcijos, tačiau jos – ne vienintelis būdas globalioms problemoms spręsti. Prie bioįvairovės ir gamtos išsaugojimo svariai galėtų prisidėti ir tokios pažangios technologijos kaip 5G ir dirbtinis intelektas.
Prisideda prie miškų išsaugojimo
2014 m. San Franciske įkurtas startuolis „Rainforest Connection“ (RFCx) turėjo iš pirmo žvilgsnio neįgyvendinamą idėją – transformuoti perdirbtus mobiliuosius telefonus į aparatus, pajėgius sustabdyti nelegalų medžių kirtimą ir brakonieriavimą atokiuose atogrąžų miškuose. Organizacijos įkūrėjo Topher White – fiziko, inžinieriaus ir išradėjo – entuziastinga kalba „TED“ kanale ir įspūdingi veiklos rezultatai įtikino telekomunikacijų bendrovę „Huawei“ bendradarbiauti su RFCx, padedant pasiekti šio ambicingo tikslo.
Šiuo metu dešimtyje šalių – JAV, Kosta Rikoje, Ekvadore, Peru, Bolivijoje, Brazilijoje, Rumunijoje, Kamerūne, Pietų Afrikos Respublikoje ir Indonezijoje – miškuose įrengti iš senų telefonų sukonstruoti, saulės energija maitinami stebėjimo prietaisai, pakrikštyti „sargais“. Jie nuolat įrašinėja garsą nelegalių kirtėjų pamėgtose vietovėse ir internetu jį perduoda į „Huawei“ serverius. Ten informaciją apdoroja pažangūs kompanijos dirbtinio intelekto algoritmai, kurie, atpažinę pjūklo garsą, siunčia pavojaus signalą gelbėjimo pajėgoms.
Nors organizacijos nariai susiduria įvairiais iššūkiais, tokiais kaip elektronikai nepalanki didelė drėgmė, temperatūra ir veikimui reikalingos energijos ištekliai, projekto organizatoriams pavyko pasiekti realių rezultatų – skaičiuojama, kad antrąkart panaudojant atgyvenusius išmaniuosius telefonus nuo nelegalių kirtimų apsaugoma daugiau nei 2000 kvadratinių kilometrų ploto teritorija ir joje esanti gyvūnija.
Dar tvaresnis interneto ryšys
Visuomenėje yra susiformavusi nuomonė, jog pažangios technologijos, siūlydamos didesnį pajėgumą ir atliekamų veiksmų greitį, yra kur kas imlesnės įvairiems resursams. Tačiau iš tiesų daugeliu atvejų galime stebėti priešingą tendenciją. Viena geriausių to iliustracijų – plėtojama 5G ryšio infrastruktūra, suteikianti kur kas didesnį duomenų perdavimo greitį ir apimtį, tačiau vieno informacijos bito perdavimui sunaudojanti net 96 proc. mažiau energijos nei 4G.
Gerokai sumažinti energijos suvartojimą 5G tinkle padeda daugybė inovacijų: įrangoje naudojami galingi, tačiau energiją taupantys lustai, didelio našumo algoritmai, tinklo plokštes dar labiau integruojantys tarpusavyje ir taip leidžiantys sumažinti naudojamų komponentų kiekį. Novatoriškos medžiagos padeda pagerinti energijos konversiją ir šilumos išsklaidymą. Tikimasi, kad 5G ryšio technologijai tobulėjant, energijos suvartojimas ir toliau mažės.
