Darbo santykių nutraukimas – jautrus procesas, dažnai keliantis ne tik praktinių, bet ir emocinių klausimų. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena pagrindinius aspektus, kuriuos darbuotojai turėtų žinoti gavę įspėjimą apie atleidimą, ir atkreipia dėmesį į dažniausiai pasitaikančias klaidas.
Įspėjimas apie atleidimą – tik raštu
Darbuotojams svarbu žinoti, kad įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą privalo būti pateiktas rašytine forma. Jame turi būti aiškiai nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis, atitinkama Darbo kodekso norma ir darbo santykių pasibaigimo diena. Nuo sutarties nutraukimo pagrindo priklauso ir darbuotojui taikomos garantijos bei teisė į išeitines išmokas.
„Įspėjimas nėra formalumas – tai dokumentas, iš kurio darbuotojui turi būti aiški ir suprantama visa informacija, susijusi su būsimu atleidimu, t. y. kokiu pagrindu ir kada įvyks atleidimas, – pabrėžia VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. – Gavęs tokią informaciją darbuotojas gali pasiruošti būsimam darbo sutarties nutraukimui.“
Atkreiptinas dėmesys, kad įspėjimo laikotarpiu darbo sutartis dar galioja, todėl darbuotojas privalo vykdyti savo darbo funkcijas. Nevykdymas gali būti vertinamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ir sudaryti pagrindą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės.
Pats įspėjimas – ne darbo ginčo objektas
VDI atkreipia dėmesį, kad pats įspėjimas apie atleidimą nėra ginčijamas darbo ginčų komisijoje. Darbuotojas teisę kreiptis į komisiją įgyja tik dėl paties atleidimo teisėtumo – kreipiantis dėl atleidimo tai turi būti padaryta per 1 mėnesį nuo tada, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie atleidimą.
„Praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kai darbuotojai bando ginčyti patį įspėjimą, nors pats įspėjimas teisinių pasekmių nesukelia, – pažymi VDI kancleris. – Todėl labai svarbu suprasti, kada ir kokiais atvejais galima ginti savo teises.“
Darbo sutarčių nutraukimo pagrindai – skirtingos pasekmės
Darbo kodeksas numato kelis darbo sutarties nutraukimo pagrindus – šalių susitarimu, vienos iš šalių iniciatyva, darbdavio valia, nesant šalių valios, pasibaigus terminuotos sutarties terminui ar kitais įstatymuose nustatytais atvejais. Nuo pagrindo priklauso įspėjimo terminai, išeitinių išmokų dydžiai ir kitos darbuotojo garantijos. Skirtingi pagrindai, išeitinės išmokos, įspėjimo terminai ir kita svarbi informacija išsamiau nurodyta čia.
Nors VDI pati duomenų apie darbo sutarčių nutraukimus nerenka, „Sodros“ statistika rodo, kad dažniausiai darbo sutartys nutraukiamos darbuotojo iniciatyva. Pavyzdžiui, 2024 m. tokiu pagrindu nutraukta apie 68 proc. visų darbo sutarčių, o 2023 m. – beveik 72 proc. Antroje vietoje išlieka terminuotos darbo sutarties termino pasibaigimas.
„Skirtingi darbo sutarties nutraukimo pagrindai reiškia ir skirtingas pasekmes darbuotojui, todėl sprendimus svarbu priimti ne pagal emocijas, o pagal informaciją“, – akcentuoja Š. Orlavičius.
Dokumentų pasirašymas – darbuotojo pareiga ar pasirinkimas?
Nors darbo kodeksas tiesiogiai nenustato pareigos darbuotojui pasirašyti visus darbdavio pateikiamus dokumentus, tačiau darbdavys privalo įrodyti dokumento įteikimo faktą, laiką ir turinį. Tad darbdavys gali prašyti darbuotojo pasirašyti, kad dokumentą jis gavo. Dokumentai laikomi tinkamai pateiktais ir tada, kai perduodami elektroninėmis priemonėmis, jei galima nustatyti jų turinį, pateikėją ir pateikimo laiką bei sudaryta galimybė juos išsaugoti ar atsispausdinti.
5 darbo dienos – sprendimui dėl šalių susitarimo
Pabrėžtina, kad tais atvejais, kai darbdavys pateikia pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, darbuotojas turi 5 darbo dienas šiam pasiūlymui apsvarstyti. „Jei per šį laikotarpį darbuotojas nepateikia atsakymo, laikoma, kad pasiūlymas yra atmestas“, – pažymi Š. Orlavičius.
Įspėjimas nutraukiant sutartį darbuotojo iniciatyva
Gana aiškios taisyklės nustatytos, kokia tvarka darbdaviai turi pateikti darbuotojams informaciją, jeigu ketina nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva. Akcentuotina, kad įspėti darbdavį apie būsimą sutarties nutraukimą turi ir darbuotojas, pageidaujantis nutraukti darbo santykius.
Įprastai darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti, tačiau darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo padavimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis jau nutraukta. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik darbdaviui sutikus.
Kur kreiptis kilus abejonių?
„Darbuotojai neturėtų likti vieni su savo klausimais, – pabrėžia VDI kancleris. – Kuo anksčiau jie kreipiasi konsultacijos, tuo daugiau galimybių išvengti klaidų ir neteisėtų sprendimų.“
Darbuotojas, manantis, kad jo atleidimas galimai neteisėtas ar pažeistos kitos darbo teisės, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją per 1 (neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais) arba 3 mėnesius (kitais atvejais) nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeidimą. VDI taip pat ragina visais neaiškiais atvejais kreiptis nemokamos konsultacijos čia nurodytais kontaktais.
