Senoje publikacijoje apžvelgiamas Lietuvos dvarų likimas pirmoje Lietuvos Respublikoje.
Pasak praėjusio amžiaus šaltinių, „Kai kuriuose dvaruose Lietuvoje pasiliko gyventi dvarponiai. Kiti gyvenamieji rūmai liko tušti, nes jų buvę savininkai pasitraukė į Lenkiją. Apleistų dvarų tarpe liko netoli nuo Kauno esantis Raudondvaris, – kadaise buvęs Tiškevičių rezidencija. Tiesa kartais Raudondvario rūmų salėje (tarpukariu) suvažiuodavo Kauno aukštuomenės „grietinėlė“.
Nuo 1927 metų čia įsikūrė moterų globos komiteto vaikų prieglauda.
Neseniai vyko ekskursija, kurioje žurnalistų grupė turėjo galimybę susipažinti su Raudondvario ir Gelgaudiškio dvarais. Raudondvaryje gyvena daugiau nei du šimtai be tėvų globos likusių vaikų. Tiškevičių miegamajame kambaryje stovi kelios dešimtys geležinių lovelių. Apačioje didelis valgomasis kambarys virto vaikų valgomuoju.
Patys rūmai šiek tiek remontuojami ir tvarkomi: įvestas šildymas, įrengta elektros stotelė, kuri gamina šviesą. Kituose Raudondvario dvaro pastatuose atskirti sergantys įvairiomis ligomis vaikai. Kelis kartus per savaitę ligonius aplanko gydytojas.
Gražūs Gelgaudiškio dvaro rūmai. Kadaise buvo baronų Koidelių nuosavybė. Išlikę vokiečių šeimos kapinių kryžiai liudija, kad jie buvo karininkai. Vienas iš jų žuvęs 1870 m. kare su prancūzais.
Įdomu tai, kad vienas kryžius kapinėse visai naujas – 1923 m. data ir angliškas užrašas. Tai vienos iš paskutinių Koidelių giminės atstovės kapas. Ji pageidavo po mirties būti palaidota čia. Kiek toliau palaidoti ištikimi ponų tarnai.
Vėliau Gelgaudiškis ilgą laiką buvo Komarų rezidencija. Po pirmojo pasaulinio karo viską metė ir išvažiavo. Moterų globos komitetas Gelgaudiškio dvarą valdo nuo 1922 metų. Dabar rūmuose įrengta vaikų prieglauda. Įkurta vaikų vasaros stovykla. Vaikų grupės keičiasi kas dvi-tris savaites.
Prie Gelgaudiškio dvaro yra apie aštuoniasdešimt hektarų žemės. Toks ūkis duoda maistą visai „Gelgaudiškio respublikai“. Yra puikus inventorius: įvairūs žemės ūkio padargai, aštuoni arkliai, devyniolika melžiamų karvių ir beveik šimtas laikomų kiaulių.
Kur seniau puotaudavo magnatai. Kur kelios dešimtys kambarių tarnaudavo vienai šeimai, ten dabar vargšai vaikai gyvena“.
Tomas Sušinskas