Gudelių kaimo bendruomenė įgyvendindama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „KETURIOS KARTOS KARTU KAIME“ liepos 8 d. vyko edukacinio vizito į Aukštaitiją.
Vykome į Zarasų r. Imbrado bendruomenę. Visiems mums buvo labai malonu matyti, kad su mumis kartu atrado laiko važiuoti kraštietis (tėviškė yra Užbalių k., Kazlų Rūdos sav., Gudelių bendruomenės teritorijoje)- visiems gerai žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Džiaugiamės, kad jis atrado laiko vykti su mumis, nes S. Paltanavičius tik prieš dieną buvo grįžęs iš LRT televizijos projekto „Nacionalinė ekspedicija: Nemunu per Lietuvą“. Važiuojant buvo labai smagu dairytis kaip keičiasi kraštovaizdis nuo Suvalkijos lygumų iki pat Latvijos Respublikos pasienio, o tuo labiau daug apie matomą vaizdą pro langą mums pasakojo gerb. Selemonas. Tad kelionė mums tikrai neprailgo. Imbrado kaime mus pasitiko Imbrado seniūnas Vygirdas Žalkauskas, Imbrado bendruomenės centro pirmininkė Ona Patiejūnienė bei kelių kartų atstovai. (Džiugus netikėtumas-staigmena, kad bendruomenės pirmininkės pavardė buvo Gudelytė ir kilusi iš Gudelių kaimo, Zarasų r.). Susitikimo metu mūsų trečios kartos atstovas Klaidas Šiškauskas pagrojo saksofonu. Vizito metu nesuspėjome aplankyti visas jų teritorijoje esančias lankytinas vietas. Aplankėme Imbrado Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią, kuri pastatyta 1786-1787 m., tačiau ji turi graudžią istoriją. Bažnyčioje, prieš daug metų ant altoriaus buvo nužudytas tos bažnyčios kunigas. Seniūnas, bendruomenės pirmininkė supažindino mus su to krašto religinių švenčių tradicijomis. Po to vykome prie Ilgio ežero, kur stebuklingas Šv.Marijos apsireiškimas prie ežero įvyko 1967 metais vėlų birželio 30 dienos vakarą. Ant lentelės, kurioje išvardintos visos Šv. Marijos apsireiškimo vietos radome ir savo krašto pavadinimą, tai Višakio Rūda, Marijampolės r. Ant kalnelio pastatyta popiežiaus karūnos-tiaros formos koplyčia.
Iš ten vykome prie beveik dviejų tūkstančių metų senumo ąžuolo, kuris yra vienas seniausių medžių Europoje ir neabejotinai seniausias Baltijos šalyse. Stelmužės seniūnaitė mus supažindino su visa ąžuolo istorija, aprodė unikalią Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčią, kuri 1650 metais baigta statyti kaip maldos namai protestantams. Stelmužė šimtus metų buvo dabartinės Latvijos teritorijoje klestėjusios Kuršo kunigaikštystės sudėtyje – bažnyčia yra vienas seniausių išlikusių medinės sakralinės architektūros paminklų.
Bažnyčia buvo statoma naudojantis tik pjūklu ir kirviu, o metalinių vinių buvo tik keletas tepanaudota. Ypatingą vertę turi unikalus bažnyčios interjeras: nagingi meistrai iš Ventspilio nuvijo puošnias drožinių girliandas, juosiančias altorių ir sakyklą, meistriškai išdrožė ąžuolo lapus, vynuogių kekes, kankorėžius, gėlių žiedus. Tikras džiaugsmas akims, tyrinėjant šiuos šimtmečių senumo puošybos elementus.. Stelmužė regėjo ir Napoleono kariuomenę, ir Pirmojo pasaulinio karo žiaurumus. Parke yra palaidoti keli Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kariai.
Stelmužės dvaro parkas saugo ne tik tokias baisias istorijas, bet galima pasikrauti ir teigiamų emocijų: parko kalvos papėdėje yra Laimės šulinys. Galima pasivaikščioti ąžuoliukų alėja, kur kiekvienas iš medelių skirtas vienai iš iškilių Lietuvos istorijos asmenybių. Gudelių kaimo bendruomenė taip pat nuvežė ąžuoliuką, kurį su didele meile gamtai pasodino Selemonas Paltanavičius. Už ąžuoliuką esame labai dėkingi VĮ Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos medelynas viršininkui Donatui Petravičiui. Bus visada malonu nuvykus pažiūrėti į savą ąžuoliuką, galbūt iš jo išaugs naujasis Stelmužės ąžuolas.
Viso vizito metu bendravome su kelių kartų Imbrado bendruomenės gyventojais, kurie pasakojo savo papročius, tradicijas, norėjo susipažinti su mūsų krašto tradicijomis papročiais, vyko pokalbiai, diskusijos kuo skiriasi mūsų papročiai ir kuo panašūs.
Kadangi nepastebėjome, kaip greit prabėgo pilna įspūdžių diena, tarp Gudelių kaimo bendruomenės ir Imbrado seniūnijos centro buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, tikintis tolimesnio bendradarbiavimo bei bendrų projektų rašymo bei įgyvendinimo.
Išvažiuojant namo mus beveik visą kelią lydėjo aukštaitiškas lietus, tačiau jis nesutrukdė dar pakeliui aplankyti ir Puntuko akmens.
Visi grįžome pilni įspūdžių. Ačiū visiems važiavusiems.
Gudelių kaimo bendruomenės inf.
