Gydymas Vilkaviškio ligoninėje – nuolat leidžiami raminamieji, pririštos rankos ir kirstinė žaizda: policija pradėjo ikiteisminį tyrimą

Septyniolika dienų, praleistų ligoninės reanimacijos skyriuje, didelės psichotropinių vaistų dozės, neaiški ligos diagnozė ir gydymo įstaigoje atsiradusi 3 centimetrų pločio kirstinė žaizda už ausies, kurią užfiksavo atvykusi policija – tai tik nedidelė dalis to, ką Daiva, kalbėdama apie savo mamos patirtį Vilkaviškio ligoninėje, papasakojo Delfi. Policija portalui patvirtino, kad dėl situacijos yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

Į redakciją kreipėsi Daiva, papasakojusi savo mamos gydymo istoriją. Pasak moters, sveikata jos mamai (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pablogėjo rugsėjo pradžioje. Moteris nualpo ir be sąmonės buvo išvežta į ligoninę. Iš pradžių ji buvo gydoma Šakių ligoninėje, o vėliau, rugsėjo 14 d. buvo paguldyta į Vilkaviškio ligoninės Reanimacijos skyrių, kur išbuvo iki spalio 1 d. Daivos, kuri pati visą gyvenimą dirba medikė, teigimu, stebina ne tik tai, kodėl reanimacijoje mama buvo laikoma daugiau nei dvi savaites, tačiau ir tai, kad mamai nuolat prie lovos kraštų būdavo stipriai pririštos rankos ir kojos.

„Jie pasakė, kad ji nerami. Taip, suprantu, kad neramus žmogus, o reikia lašines statyti. Galima pririšti ranką, aš nieko prieš. Aš pati medikė, žinau, kaip būna, jei žmogus neramus – sunku, kad jis nekilnotų rankų ar kojų. Bet jei nėra lašinės, tai būkit žmonės, atriškite. Jos rankos būdavo užveržtos taip, kad net pamėlynuodavo ir sutindavo“, – savo prisiminimais dalijosi Daiva. Pasak jos, į ligoninę kasdien skambindavo ir joje lankydavosi tiek ji, tiek jos sesuo, tačiau gauti informaciją apie 85 metų amžiaus mamos diagnozę arba gydymo eigą būdavo sunku. Abi moteris stebino ir gydytojų bendravimo kultūra.

„Iš gydytojų informacijos – nulis. Kiek klausi – būklė ta pati. Kokie tyrimai buvo atlikti? Kokie rezultatai gauti? Aš, kaip medikė, noriu žinoti, o gydytoja atsakė: „Koks jums skirtumas?“, – stebėjosi Daiva. Pacientei gulint reanimacijoje, pasakojo Daiva, ligoninės gydytoja kreipėsi į jos sesę ir pasiūlė įvesti mamai tracheostomą, nes, anot medikės, mama pati nekvėpuoja. Daivą toks siūlymas nustebo, nes jai savaitgaliais ligoninėje dirbantys iš Kauno atvykę medikai rezidentai teigė priešingai – moteris geba kvėpuoti pati. „Tracheostoma dedama tada, kada žmogui iškyla pavojus gyvybei, kai pats negali kvėpuoti“, – kalbėjo Daiva, taip pat negalėjusi atsistebėti skirtingais gydytojų pasakojimais. © Shutterstock Po siūlymo mamai įvesti tracheostomą Daiva atvyko į ligo

Po siūlymo mamai įvesti tracheostomą Daiva atvyko į ligoninę pasikalbėti su gydamą skiriančia gydytoja ir jos paprašė, kad mamos sveikatos įvertinimui būtų suorganizuotas gydytojų konsiliumas – kad būtų gautos skirtingų specialistų: pulmonologo, nefrologo, kardiologo, otorinolaringologo išvados. Atsakymas, pasak jos, nustebino – gydytoja teigė, kad tai nebuvo padaryta iš anksto ir tokių išvadų nėra, nes kai kurių specialistų ligoninė neturi.

„Vilkaviškis, suprantu, nedidelis miestelis. Ten gali jų nebūti, bet tam yra Marijampolė. Galų gale atvažiuos iš Kauno, jei tikrai reikės“, – apie nusistovėjusią medicinos įstaigų praktiką kalbėjo Daiva. Vakare duotos trys raminamųjų tabletės Moteris pripažino, kad nuo pat pradžių jos ir sesės dėmesį patraukė nemalonus ligoninės medicinos personalo bendravimas, chaotiškas darbo organizavimas, taip pat – neaiški mamos diagnozė. Vieną pavakarę atvykusi aplankyti mamos, Daiva papasakojo pamačiusi prie lovos pastatytą indelį su vakarui skirtomis 3 tabletėmis. Visos jos, nesunkiai atpažino medicinos sistemoje dirbanti Daiva, buvo raminamieji psichotropiniai vaistai. Pasak moters, ją šokiravo paruoštų mamai raminamųjų vaistų kiekis ir dozės. „Dvi „Bromazepam“ psichotropinių vaistų tabletės ir visa pilna tabletė „Tiapridal“ – tai yra vaistas agresyvių, rimtai sergančių psichikos ligonių, neramių pacientų gydymui. „Tiapridal“ pažeidžia centrinę nervų sistemą, atsiranda širdies, inkstų nepakankamumas, dusulys, drebulys, plaučių edema ir galiausiai galima sukelti komą. Tą tabletę reikia ketvirčiais dalinti, o jai buvo duotos toksinės dozės“, – tvirtino Daiva.

Ji patikino, kad mamai problemų su nerimu niekada nebuvo, ji nei pas psichiatrus, nei pas kitus gydytojus niekada nesilankė. Su tomis tabletėmis Daivos sesei nuėjus pas slaugytojas, tęsė Daiva, jos iš pradžių atsisakė įvardinti, kokie tai yra vaistai. Galiausiai vaistus įvardijusios slaugytojos Daivos sesės akivaizdoje visas tabletes tiesiog išmetė į šiukšlių dėžę. „Skyriaus vedėjas teisinosi, kad raminamųjų neduoda, kad vaistų nepaskirta, kad vaistų nemėto, bet viskas užfiksuota darytame įraše“, – tvirtino Daiva. Šį minimą įrašą ir visus kitus, mamos gydymo eigoje užfiksuotus galimai aplaidaus medikų elgesio įrodymus, Daiva vėliau perdavė policijai. Pastebėjo keistą mamos elgesį Negana to, Daiva pasakojo pastebėjusi pasikeitusį mamos elgesį. Tai, anot moters, stebino, nes mama visą gyvenimą buvo sveika tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Pasak jos, darbo dienomis mama būdavo sunkiai besiorientuojanti, nevaikščiodavo, skųsdavosi pilvo, galvos skausmais, viduriavimu. Tačiau savaitgaliais, kai pacientus gydydavo medikai iš Kauno ir rezidentai, moters būklė būdavo žymiai geresnė – ji kalbėdavo, būdavo sąmoninga, žvalesnė.

„Savaitgalį dirba rezidentai. Visai kita atmosfera – pati mama gulėdama, nors su pajungta deguonimi, bet kalba su mumis, bendrauja. Kai dirba Vilkaviškio gydytojai, ji kaip lavonas, leisgyvė guli. Kodėl? – O gi todėl, kad tada būna raminamųjų prileista“, – medike dirbanti Daiva teigė atpažinusi mamos pasikeitusio elgesio priežastį. Galiausiai savo dukroms mama pradėjo skųstis, kad ją ligoninėje muša. Kadangi mamos elgesys ir kalba buvo nerišli, Daiva pripažino, jog tokių kalbų nei ji, nei sesuo nevertino rimtai. Iki tol, kol vieną šeštadienio rytą sesuo, atėjusi aplankyti jau Vidaus ligų skyriuje gydomos mamos ir norėjusi ją sušukuoti, dešinėje pusėje už mamos ausies aptiko 3 cm. skersmens žaizdą.

„Ji skundėsi, kad jai skauda galvą, kad ją mušė. Tada mes supratome, kad ji nekliedėjo, o sakė tiesą, tik mes nekreipėme dėmesio į tai, nes paprasčiausiai nepatikėjome“, – kalbėjo Daiva. Paaiškinimų iš personalo nesulaukusi moteris į ligoninę iškvietė policija, kuri užfiksavo įvykio aplinkybes, žaizda buvo nufotografuota, konstatuota, kad ji yra kirstinė.

„Žmogus visada pririštas. Žaizda už dešinės ausies. Kaip taip nutiko? Jei užkrito koks įrankis, tai juk turėjo būti informuoti šeimos nariai“, – piktinosi pacientės dukra. Ją taip pat stebino, kad, pasikvietus į palatą skyriaus vedėją ir seseles, jos, net nepriėjusios prie lovos bei nesusipažinusios, dėl ko yra kviečiamos, pasakė, kad jos nieko nepadarė ir išėjo. Perrengiant mamą dukros aptiko ir kitą šokiruojančią detalę – pažastyje mamai buvo leisti vaistai, paliktas ir pleistru užklijuotas tamponas. „Prie policijos pareigūnų aš skyriaus vedėjo paklausiau, kokie vaistai leidžiami į pažastį? Jis išsisukinėjo nuo atsakymo, pareigūnai paprašė jo atsakyti ir gydytojas atsakė: „Jokie“. Tada pasakė, kad pati pasidarė, kad prasikrapštė. O atėjusi kita gydytoja pasakė, kad tai apgamas!“, – nuostabos neslėpė Daiva. Pasak moters, policija surinko duomenis, ji parašė pareiškimą, tačiau jau kitą dieną, pasakojo Daiva, ligoninėje buvo pradėtas jos mamos organizmo valymas, lašinant natrio chlorido lašines.

„Kitą dieną prasideda organizmo plovimas. Natrio chlorido pakuotės po 500 ml. viena paskui kitą – vieną nukabino, kitą užkabino. O kam? – Raminamuosius plauna iš organizmo. Plauna, bet nepagalvoja, kad dėl to greičio išplauna visus elementus, vitaminus, viską. Tada krenta hemoglobinas, daro kraujo perpylimą, „stato“ gliukozę, albuminą, bando prikelti organizmą. Tokiais kiekiais plaudami, jie skandina žmogų. Tai yra per didelis kiekis, jis kaupiasi organizme“, – pasakojo moters dukra. Iš ligoninės išleisti nesutiko Galiausiai, supratusios, kad mamą reikia perkelti į kitą gydymo įstaigą, moterys teigė susitarusios, jog mamą gydymui priims Kauno klinikos. Tačiau tam reikėjo Vilkaviškio ligoninės gydytojo siuntimo, dėl kurio Daiva kreipėsi tiesiogiai į ligoninės direktorių. Pasak Daivos, direktoriaus žodžiai ją pribloškė. „Čia yra didelis kaimas, visi vieni kitus pažįsta“, – įstaigos vadovo žodžius perteikė Daiva. Jos teigimu, siuntimo išrašyti direktorius nesutiko, paaiškindamas, kad Vilkaviškio ligoninė pati gali gydyti tokius ligonius.

Galiausiai įstaigos vadovas pareikalavo Daivos pasakyti savo gydytojo identifikacijos numerį, kurio šalia savęs ji tada neturėjo. Kiek vėliau Daiva ir jos sesuo aptiko dar vieną vietą, kur mamai buvo leidžiami vaistai – keičiant sauskelnes buvo pastebėtas didžiulis guzas ir kraujosruva kirkšnyje. Įtarimų, kad kažkas ne taip, prisipažino moteris, sukėlė ir tai, kad mama tapo itin baikšti, atvykus policijos pareigūnams dengėsi veidą, dukroms nenorėjo leisti pakeisti sauskelnių. „Vykdomi sadistiški veiksmai. Pažiūrėčiau, ar jie savo tėvus pasiguldytų, va šitaip eksperimentuotų ir tokias nesąmones darytų“, – apie medikų veiksmus kalbėjo Daiva. Paaiškinimų dėl kraujosruvos kirkšnyje iš personalo abi moters dukros taip pat nesulaukė. Negana to, prisiminė Daiva, nuolat prašomi pakomentuoti mamos būklę gydytojai ir slaugės to vengė, kartodami, kad būklė yra „tokia pati“, klausė jos „kaip jai pačiai atrodo?“. Kauno klinikose išbuvo mėnesį Nors anksčiau ligoninės buvo prašyta perkelti mamą gydymui į Kauno klinikas ir tai daryti buvo atsisakyta, moteris pasakojo, kad spalio 14 d. netikėtai jai buvo pareikšta, jog gydymas jos mamai baigtas, ir jos gali vykti namo.

Vis dėlto, atvykus į ligoninę pasiimti mamos, prisiminė Daiva, jos akivaizdoje susiginčijo medikai – gydytoja sakė, kad paleisti iš ligoninės jos negalima, kiti tvirtino, kad tam jau atėjo laikas. Pati mama atrodė prastos būklės. Sugrįžus namo Daiva paprašė pažįstamų medikų Marijampolėje mamai atlikti naujus kraujo tyrimus, kurie, kaip paaiškėjo, buvo kritiniai, tad galiausiai spalio 20 d. buvo išrašytas siuntimas į Kauno klinikas. „Pirmiausia mūsų ten paklausė, kas ją sumušė. Mes pasakėme, koks buvo įvykis, kas yra padaryta. Jos būklė buvo sunki, vienu metu netgi kritinė, kaip jie sakė. Inkstų, kitų organų tyrimų rezultatai buvo baisūs“, – prisiminė Daiva.

Pasak jos, Kauno klinikų medikai mamai iš pradžių įtarė sepsį. Vis dėlto duoti antibiotikai nedavė efekto, tad medikai ėmė tirti viską, ką tyrė ir gydytojai Vilkaviškyje – skrandį, šlapimo pūslę, atliko klostridijos bakterijos ir kitus tyrimus. „Ir kaip jūs galvojate? Jie viską randa. Visur uždegimai!“, – piktinosi moteris. Kauno klinikų medikams per mėnesį pavyko atstatyti Daivos mamą ant kojų. Ji lapkričio 18 d. buvo išleista į namus kalbanti ir vaikštanti.

Klinikų medikai Daivos mamos šeimos gydytojai parašė rekomendacijas, nurodančias, kad pacientės būklę būtina sekti nuolat, o tik jai pradėjus viduriuoti ar sukilus temperatūrai, išrašyti siuntimą į ligoninę. Deja, po kelių savaičių mamai pradėjus vėl viduriuoti ir karščiuoti, šeimos gydytojos prisikviesti Daivai nepavyko – medikė nekėlė telefono ragelio, neatvažiavo aplankyti savo pacientės, pasiteisinusi karantinu. Kaip pasakojo, Daiva dėl mamos viduriavimo neskambino greitajai pagalbai, nes laukė tam reikalingo šeimos gydytojo siuntimo. Vis dėlto, nei karto savo namuose nesulaukusi šeimos gydytojos vizito, gruodžio 9 dieną Daivos mama mirė. Moteris prisipažįsta jaučianti pasipiktinimą ir nuoskaudą tiek atvykti apžiūrėti mamą turėjusiai šeimos gydytojai, tiek Vilkaviškio ligoninės medikams. Pasak jos, mama buvo gydoma aplaidžiai, ligoninės medikai nuo hospitalizacijos pradžios nepaklausė apie jos galimas ligas, alergijas, be reikalo pririšdavo mamos rankas ir dieną, ir naktį – net kai nėra įvesta lašinė. Taip pat, pasak Daivos, tokio kiekio raminamųjų mamai nereikėjo, juo labiau, kad po to medikams teko „plauti“ pacientės organizmą.

Kaip teigė moteris, labiausiai jai ir jos sesei yra pikta dėl už ausies mamai atsiradusios kirstinės žaizdos, kurios kilmė iki šiol neaiški, nes personalas tai komentuoti atsisakė. Galiausiai Daiva piktinasi, kad jai pateiktame gydymo istorijos išraše buvo prirašyta daug diagnozių, tačiau, kaip teigė moteris, išleidžiant mamą namo, ji buvo leisgyvė, nors Vilkaviškio ligoninė nurodė, jog atliktų tyrimų rezultatai yra geri. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą Portalui Delfi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai Renatas Siaurusaitis patvirtino, jog Vilkaviškio rajono policijos komisariatas spalio 4 dieną pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio pirmą dalį: „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“. Kaip teigė R. Siaurusaitis, policija tiria įvykio aplinkybių visumą. Ligoninė detalių nekomentuoja, policijai perdavė visą pacientės gydymo istoriją Delfi kreipėsi į Vilkaviškio ligoninę, prašydama atsakyti į visus iškilusius klausimus bei išsklaidyti abejones dėl Daivos mamą gydžiusių medikų metodų ir darbo.

Kaip atsakyme portalui nurodo įstaiga, pateikti detalių atsakymų žiniasklaidai jie negali, nes pacientės gydymo istorija yra perduoda policijai. „Ši pacientė buvo hospitalizuota rugsėjo mėnesį į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, o vėliau perkelta į Vidaus ligų skyrių. Labai apgailestaujame, kad negalime suteikti detalesnės informacijos, nes (pacientės vardas, pavardė) gydymo stacionare ligos istorija yra pateikta Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjai“, – rašoma ligoninės atsakyme. Mamos gydymo patirtimi pasidalinusi Daiva sakė, kad po jos mirties praėjus daugiau nei mėnesiui, pasiryžo kalbėti viešai. Pasak moters, nesvarbu, kad žmogui yra 85 metai, bet jis nusipelno gauti reikalingą gydymą ir tinkamą medikų priežiūrą. Moteris po policijos apsilankymo ligoninėje visą laiką fiksavo visas mamos gydymo aplinkybes. Šiuo metu Daiva laukia policijos vykdomo tyrimo išvadų, planuoja aiškintis šeimos gydytojos atsakomybę ir rengia kreipimąsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą.

„Nors mes neišgelbėjom savo motinos, bet gal kiti atkreips dėmesį, gal kiti išgelbės savo artimuosius“, – viltį išreiškė Daiva.

Sponsored Video

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE