Nors dabar ilsimės nuo visų lauko darbų ir dairomės pro langą laukdami sniego, tačiau pats laikas suplanuoti, ką auginsime darže ir gėlyne. Pradėję galvoti apie ateinančią sėją pirmiausia pasižiūrėkime, kiek ir kokių sėklų dar likę iš praeitų metų ir kokių turėsime nusipirkti. O išsirinkti naujas sėklas Jums padėsime mes.
Svarbiausia – daigumas
„Sėjai tinkamos sėklos turi būti subrendusios, švarios, geros dygimo energijos ir daigios, normalaus drėgnumo, grynaveislės, nesužalotos, neužkrėstos ligomis ir kenkėjais. Skirtingų rūšių sėklos gali būti tiekiamos į rinką tik atitikdamos nustatytas tai rūšiai daigumo ir švarumo normas“, – teigė UAB Agrofirmos „Sėklos“ Sėklų skyriaus ir produkto vadovė Liucija Kunigiškytė.
Svarbiausias sėklų kokybės ženklas yra jų daigumas. Pasak UAB „Kietaviškių gausa“ vyriausiojo agronomo Nerijaus Rakicko, daigumas priklauso nuo sėklų amžiaus, laikymo sąlygų, brandumo. Pagal patvirtintus reikalavimus, į rinką galima tiekti ne mažesnio nei nustatyta daigumo sėklas. Daugelio rūšių daržovių sėklų daigumas turi būti ne mažesnis nei 75–80 proc.
UAB „Horticom“ pardavimo atstovas Darius Gonsiauskas pastebi, kad ypač svarbus rodiklis – ant pakuotės nurodyta sėklų galiojimo data. Kuo sėklos supakuotos šviežesnės, tuo jų galiojimo terminas ilgesnis. Dauguma Europos sėklų gamintojų nurodo ne sėklų kiekį pakelyje, o augalų skaičių, todėl sėklų kiekis pakelyje įprastai yra didesnis.
Kokybę užtikrins hermetinės pakuotės
Sėklos į rinką tiekiamos skirtingose pakuotėse.
Ilgesnį sėklų daigumą, apsaugą nuo drėgmės, šviesos užtikrina hermetinės pakuotės. Augintojams mėgėjams jos dažniausiai gaminamos iš popieriaus ir polietileno, profesionalams – iš folijos. Atidarius ar pažeidus tokią pakuotę, ji jau nebelaikoma hermetine.
„Granuliuotos sėklos, kad nebūtų pažeistos, parduodamos ampulėse, o didesnis jų kiekis – hermetinėse plastikinėse ar metalinėse dėžutėse. Taip supakuotos sėklos ilgiau išlaiko daigumą, todėl jų kokybė garantuojama dvejiems metams“, – pasakojo UAB „Sėkluva“ direktoriaus pavaduotoja Rasa Davidavičienė.
Dalis sėklų fasuojama ir į popierines pakuotes. Dažniausiai jos skirtos augintojams mėgėjams, nes pakeliuose sėklų būna nedaug ir jos susėjamos per sezoną arba tai būna tos sėklos, kurios ilgiau išlieka daigios. Pavyzdžiui, agurkų, moliūginių daržovių, kopūstų, žirnių, ridikų ir ridikėlių.
Mažiausiai daigūs –prieskoniniai augalai
Nelygu rūšis, sėklų daigumas yra skirtingas. Pačiu aukščiausiu daigumo procentu paprastai pasižymi agurkai – jis dažnai siekia nuo 90 iki 100 proc., jų sėklos gali išlikti daigios net ir aštuonerius metus. Ilgai išlieka daigios cukinijų, pomidorų, kopūstų, pupelių, špinatų sėklos.
„Greičiausiai daigumą praranda kvapiosios sėklos – salierų, pastarnokų, krapų, pankolių, prieskoninių augalų. Jos daigumą išlaiko 1–2 metus“, – pastebėjo R. Davidavičienė.
Skirtingų augalų skiriasi ir sėklų sudygimo laikas. Greičiausiai dygsta ridikai, ridikėliai, kopūstai, agurkai, špinatai, žirniai – per 3–7 dienas, o štai paprikų, petražolių, rūgštynių, morkų, burokėlių daigų teks palaukti 8–20 dienų.
UAB „Horticom“ pardavimo atstovė Aistė Bagdonavičienė pastebi, kad kai kurių augalų sėklos nedygsta, jei yra nestratifikuotos, t.y. kurį laiką nelaikytos žemoje temperatūroje.
Vienetais kartais parduodamos ir jau daigintos sėklos. Daiginimas – tai sėklos dygimo proceso sužadinimas, siekiant gauti greitesnį ir vienodesnį derlių.
Ypač gyvybingi – hibridai
Hibridinių veislių augalai yra stipresni, atsparesni, derlingesni, derlius subręsta tolygiau, produkcija kokybiškesnė. Pavyzdžiui, agurkų kartumas priklauso nuo veislės, gerų hibridinių veislių agurkai nebūna kartūs. Norintieji nusipirkti hibridinių veislių sėklų turėtų dairytis, kad jos būtų paženklintos raidėmis F1, F2, H.
UAB „Horticom“ pardavimo atstovas D. Gonsiauskas teigia, kad hibridinių sėklų (augalų) išauginimas yra gana sudėtingas ir brangus procesas, todėl ir hibridinės sėklos brangesnės. Deja, patiems pasidauginti tokių sėklų nepavyks. Norime priminti, kad hibridinės veislės kuriamos tik selekcijos būdu, kryžminant skirtingus augalus, tai nėra genetiškai modifikuoti organizmai.
Spalvotos sėklos
UAB „Sėkluva“ direktoriaus pavaduotoja R. Davidavičienė pasakoja, jog augintojams pateikiamos įvairiai paruoštos augalų sėklos: beicuotos – apdorotos cheminėmis medžiagomis, kalibruotos – panašaus stambumo (išskirstytos pagal dydį), dražuotos – padengtos medžiagomis, kurios padidina sėklų dydį.
Dražuotos sėklos būna stambesnės, spalvotos, todėl granules nesunku paskleisti norimu atstumu ir reikiamą skaičių dėžutėse ar lysvėje. Dažniausiai dražuojamos labai smulkios (petunijų, begonijų ir kitų) ar smulkesnės vertingų veislių sėklos, pavyzdžiui, salotų. Granulės sėjamos tiesiai į indelius. Daigų nereikia persodinti ir retinti.
Paprasta sėti dažytas sėklas. Jos gali būti raudonos, mėlynos, žalios ar kitos spalvos, todėl gerai matyti ant žemės. Tokios sėklos būna beicuotos, tad sėjant reikėtų mūvėti pirštines. Taip paruošiamos vertingos ridikėlių, kopūstų, agurkų, morkų, porų, špinatų ir kitų daržovių sėklos. Cheminės medžiagos apsaugo jaunus daigelius nuo ligų sukėlėjų.
Tačiau pastaraisiais metais pomidorų sėklos beicuojamos retai. Atlikti bandymai parodė, kad sėklų apdorojimas cheminėmis medžiagomis menkai apsaugo jaunus pomidorų daigus nuo ligų, bet sutrumpina sėklų daigumo laiką.
Ekologiška sėklų apsauga
UAB Agrofirmos „Sėklos“ Sėklų skyriaus ir produkto vadovė L. Kunigiškytė pasakoja, kad ekologiniuose ūkiuose dažniausiai naudojamas biologinis beicavimas. Juodieji serbentai, česnakai, dilgėlės, kadagiai, eglės, kmynai ir kiti augalai turi natūralių pesticidinių arba fungicidinių savybių. Taip pat pasitelkiami tokiomis savybėmis pasižymintys mikroorganizmai.
Antagonistiniai mikroorganizmai – grybai ar bakterijos – gamina medžiagas, kurios slopina kitų mikroorganizmų augimą, dauginimąsi ar gali juos net sunaikinti. Tai efektyvesnis beicavimo būdas nei vien augalinių preparatų poveikis. Preparatais iš šių mikroorganizmų padengiama sėkla arba jų įterpiama į dirvožemį.
Taip pat galimas ir terminis beicavimas. Sėklas apdorojant karštu vandeniu ar oru (40–50 oC) sunyksta jų paviršiuje ar kiek giliau esantys ligų sukėlėjai. Terminis sėklų beicavimas reikalauja didelio tikslumo, nes padidinus karštį sumažėja daigumas, o esant per mažai temperatūrai nesunaikinami kenkėjai.
Ruošiame sėklas patys
UAB „Sėkluva“ direktoriaus pavaduotoja R. Davidavičienė teigia, kad niekas nedraudžia sėklų pasiruošti patiems. Jų kokybė priklausys nuo oro sąlygų, kuriomis jos brendo, paruošimo, laikymo. Bet gali atsitikti ir taip, kad išaugs ne visai tai, ko tikėjotės. Juk jūsų auginti augalai gali susikryžminti su kitomis veislėmis, augančiomis kaimynystėje. Tada sakoma, kad veislė „išsigimė“. Daug rečiau tarpusavyje susikryžmina savidulkiai augalai, pavyzdžiui, žirniai, pupelės.
UAB Agrofirmos „Sėklos“ Sėklų skyriaus ir produkto vadovė L. Kunigiškytė pastebi, kad sėklų paruošimas – daug žinių reikalaujantis darbas, daugumai sėklų rūšių būtinos ypač specifinės auginimo ir paruošimo sąlygos. Kitam sezonui galite bandyti užsiauginti cukinijų, aguročių, moliūgų, patisonų, agurkų, pupelių, pomidorų sėklų. Tik vienas bet – sėklas subrandins tik veisliniai augalai.
Tikrai nepatariama bandyti rinkti ir patiems sėti hibridų sėklų. Hibridinių veislių sėklos gaunamos kryžminant kelis augalus – tuo būdu naujoji veislė paveldi dalį požymių tiek iš vieno, tiek iš kito augalo. Rezultatas gali būti visai ne toks, kokio tikitės, nes visiškai neaišku, kokias motininio ir tėvinio augalo savybes jūsų augalas išlaikys, o kokias praras. Taigi bandyti galima, bet sėklą reikia ne tik užauginti, bet ir tinkamai paruošti, kad pavasarį pasėta ji duotų lauktą derlių.
UAB „Originalios Erfurto sėklos“ direktorė Jolanta Vaitkevičienė sako, kad sėklų rinkimas iš hibridinių augalų yra lygus eksperimentui. „Štai pasėjau iš hibridinės veislės geltonų cukinijų surinktą sėklą. Išdygo labai greitai, išaugo kompaktiškas augalas, bet vaisiai buvo didesni ir dvispalviai – viena pusė geltona, kita žalia. Gana įdomus eksperimentas“, – šypsosi J. Vaitkevičienė.
O jei nedygsta…
UAB „Kietaviškių gausa“ vyriausiasis agronomas N. Rakickas teigia, kad dažniausia sėklų blogo dygimo priežastis yra laistymas, t.y. laistoma nepakankamai arba atvirkščiai – perlaistoma, ir sėklos supūva. Be to, gali būti per žema temperatūra patalpoje auginant daigus, temperatūrų kaita (pavyzdžiui, dieną šilta, o naktį gerokai vėsiau – ne visiems augalams tai yra tinkama). Kai kurių sėklų iš viso nereikia užžerti substratu ar kita pasirinkta žeme, tik įspausti į drėgną substratą. Per giliai pasėtos sėklos taip pat gali nesudygti.
Kunigiškytė pastebi, kad sėjant sėklas tiesiai į dirvą netinkamas sėjos laikas, blogai parinkta dirva, sėjomainos nesilaikymas gali sugadinti net šimtaprocentinio daigumo sėklą. Pavyzdžiui, kai dirva dar neįšilusi, sėklos tiesiog supūva. Taip pat jei į dirvą sėjami augalai, kurie auginami tik iš daigų ir kurių sėklos labai smulkios (pavyzdžiui, salierai ar žemuogės). Tokios sėklos tiesiog „prapuola“ dirvoje, jas dažnai išplauna didesnė liūtis arba smarkus lietus nugramzdina labai giliai į dirvą, kur tikrai sunyks.
Kiek reikia sėklų?
Sėklų pirkite ir sėkite tiek, kiek reikia. Pasėlis turi būti ne per retas, bet ir ne per tankus. Per retai pasėjus, neišnaudojama žemė, tarpueiliuose įsigali piktžolės. Tankiame pasėlyje augalėliai vienas kitą spaudžia, stelbia, todėl užauga mažesnis derlius.
Kad būtų lengviau susiorientuoti, kiek ir kokių sėklų pirkti, verta bent apytiksliai žinoti, kiek gramų sėklų reikia lysvei apsėti, kiek sėklų yra viename grame.
Ant pakuočių nurodoma, kiek sėklų yra viename grame ir kokiu atstumu rekomenduojama sėti, todėl pirkėjas, įvertinęs turimą žemės plotą, gali suskaičiuoti, kiek sėklų reikės 1 kv. m ar vienam išilginiam metrui, arba turimai lysvei apsėti. Kartais nurodomas 1000 sėklų svoris, o žinant, kiek sėklų yra viename grame, bus galima apsiskaičiuoti, kiek jų reikia sėti.
Koks daržo plotas?
Norint apsirūpinti pakankamu daržovių kiekiu vasaros ir rudens laikotarpiu 4 asmenų šeimai, patartina daržui skirti 0,72–1 aro žemės sklypą. Kiek daržovių liks, užkonservuokite, užraukite arba suvartokite žiemą šviežias, o prieskoninius augalus galite užšaldyti šaldiklyje arba džiovinti.
Kiek visko užaugs jūsų lysvėje?
Ar žinote, kiek visko užaugs jūsų lysvėje? Vargu ar apskritai numanote, kiek jums reikės daržo gėrybių. Mūsų daržai – tai atspindys to, kaip mes suprantame savo norus.
Derlius iš 1 kv. m/kg
- Cukinijos – 8–12.
- Moliūgai – 4–6.
- Burokėliai – 4,5–6.
- Morkos – 4–7.
- Laiškiniai česnakai – 3,8–5,5.
- Ropiniai svogūnai – 3,5–4,5.
- Gūžiniai kopūstai – 2,5–5.
- Lapinės ir gūžinės salotos – 2,5–3,5.
- Rūgštynės – 1,5–2,5.
- Gelteklės – 1,5–2,5.
- Ropiniai kopūstai (kaliaropės) – 1,5–2.
- Pupelės – 1,5–2.
- Krapai – 1,5–2,5.
- Žiediniai kopūstai – 1,5–2,5.
- Brokoliai – 1,2–1,8.
- Špinatai – 1–2.
- Česnakai – 0,5–1.
- Žirniai – 0,4–0,5.
Čia pateikti orientaciniai skaičiai, kiek galima užsiauginti daržovių lysvės viename kvadratiniame metre, esant palankiai vasarai, netrūkstant drėgmės ir šilumos. Tačiau tie skaičiai gali kiek ir skirtis, nelygu pasirenkamų daržovių veislės, sėjos laikas, dirvožemio savybės, priežiūra, tų metų metereologinės sąlygos.
Parengė Rūta Antanaitienė
www.ukininkopatarejas.lt informacija
