Visoje Lietuvoje jau įsibėgėjo miškasodis – Valstybinių miškų urėdija šiais metais pasodins apie 30 milijonų vienetų medelių, atkurdama 8 362 ha miškų ir įveisdama dar 509 ha naujų miškų plotų. Tai prilygsta daugiau nei 12 000 futbolo aikščių.
„Dėl palankių oro sąlygų anksčiausiai miško sodinimo darbus pradėjo Kretingos regioninis padalinys, šiuo metu darbai jau vyksta ir visoje Lietuvoje. Kaip ir kasmet – daugiausiai bus pasodinta eglių, beržų, pušų, juodalksnių ir ąžuolų. Tačiau tik pasodinti medelių neužtenka – mes ir toliau kelerius metus jais nuolat rūpinamės – miškininkai tepa repelentais arba aptveria apsodintus plotus, kad nenugraužtų žvėrys, pašalina stelbiančią žolinę augaliją ar nepageidaujamų rūšių krūmus. Esame paskaičiavę – kol medis pasiekia brandą, miškininkas prie jo prieina net 60 kartų“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
Pasak jo, šių metų sodinimas dėl viruso pandemijos tapo ir rimtu iššūkiu.
„Sodmenys jau buvo paruošti, todėl privalome juos pasodinti, bet tuo pačiu užtikrinti, kad sodinimas vyktų saugiai, laikantis rekomenduojamo atstumo tarp darbuotojų. Esame įsigiję modernių cilindrinių sodiklių, skirtų sodmenims su uždara šaknų sistema, kurie palengvina ir pagreitina sodinimą – su jais sodmenis sodinti gali vienas žmogus. Per dieną su šiuo sodikliu vienas darbuotojas pasodina apie 3000 medelių, kai įprastai tokį kiekį be sodiklio poroje pasodina du žmonės. Tai ne tik didina darbo našumą, kartu leidžia darbuotojams medelius sodinti saugiau. Modernizavę urėdijai priklausančius medelynus, tokių sodmenų kiekius planuojame dar didinti bei ateityje ir toliau investuoti į modernias priemones, lengvinančias miškininkų darbą“, – sakė V. Kaubrė.
Nors miško sodinimas vyksta, dėl viruso pandemijos šiais metais neįvyks tradicinė Valstybinių miškų urėdijos organizuojama šventė Nacionalinis miškasodis, įprasminanti bendrą visų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms. Kasmet į šventę, vainikuojančią miško sodinimo pabaigtuves, pasodinti medelių atvykdavo ir šeimos su vaikais, gamtos mylėtojai, įmonių kolektyvai. Kasmet gyventojai, prisijungę prie miškasodžio, patys pasodindavo apie 400 000 medelių.
Visi miškasodžiui skirti sodmenys yra užauginami Valstybinių miškų urėdijos medelynuose. Didžioji jų dalis – iš atrinktų sėklų, kurias subrandina geriausių Lietuvos medžių palikuonys. Visos sėklos paruošiamos Valstybinių miškų urėdijai priklausančioje moderniausioje ir didžiausioje sėklų aižykloje Lietuvoje – šiais metais joje išaižyta daugiau kaip 200 tonų kankorėžių.
Iš atrinktų ir genetiškai patikimų sėklų Valstybinių miškų urėdijos medelynai kasmet užaugina apie 50 mln. kokybiškų sėjinukų ir sodinukų, tinkamų miškui veisti. Apie 30 mln. iš jų įmonė panaudoja valstybiniams miškams atkurti ir įveisti, likusią dalį parduoda – apie 10 mln. sodinukų nuperka Lietuvos pirkėjai, o nuo 3 iki 5 mln. yra eksportuojama. Lietuviškų sodmenų kokybę ypač vertina skandinavai.
Naujam miško sodinimo sezonui Valstybinių miškų urėdija pradeda ruoštis tik baigusi miškasodžio darbus: vertinamos naujos augavietės, jų derlingumas, parenkamas miško atkūrimo būdas konkrečioje sklypo dalyje, planuojama, kokios medžio rūšys bus sodinamos kitais metais.
Lietuvos miškingumas nuosekliai didėja: jeigu 1948 m. jis siekė vos 19,7 proc. viso Lietuvos ploto, tai 2019 pasiekė jau 33,6 proc. – padidėjo beveik dvigubai.
Valstybinių miškų urėdijos informacija
