„IKEA Industry Lietuva“, įsikūrusi Kazlų Rūdoje, šiuo metu daug projektų vykdo tvariosios plėtros srityje.
Įmonė imasi lyderio vaidmens ir turi daug planų šiuo klausimu: iki 2030 metų siekia 100 proc. gaminti medienos drožlių plokštę iš perdirbamų medžiagų, o iki 2025 metų – 80 proc. sumažinti išmetamųjų CO2 dujų kiekį. Taip pat, artimiausiu metu jau 50 proc. produkcijos bus gaminama naudojant biologinės kilmės klijus, taip dar labiau mažinant anglies dioksido (CO2) pėdsaką.
Ateityje – kirstos medienos atsisakymas
„Tvariosios plėtros planas pradėtas įgyvendinti dar 2018 metais ir jau esame jį įpusėję. Nerimą išties kelia spartus biologinės įvairovės nykimas mūsų planetoje, todėl esame pasirengę įgyvendinti ilgalaikį planą, kuriuo siekiame apsaugoti gamtą ir prisidėti stabdant ekosistemų nykimą. Planas pagal esamą situaciją koreguojamas drauge su visa „IKEA Industry“ komanda ir Lietuva yra dalis viso to. Tvari plėtra tapo mūsų kasdienybės dalimi“, – sako „IKEA Industry Lietuva“ generalinė direktorė Inga Urbonavičiūtė.
Anot jos, jau dabar plokštės gamyboje visos medžio atliekos panaudojamos pakartotinai. Be papildomų investicijų 12 proc. gamybai jau yra naudojama perdirbta mediena.
„Turime griežtus reikalavimus ir jų laikomės – naudojamos žaliavos be plastiko ir metalo priemaišų. Per ateinančius metus pasieksime 17 proc. su nedidelėmis investicijomis. Atlikdami šiuos darbus prisidedame prie žaliojo kurso įgyvendinimo Lietuvoje“, – teigia įmonės generalinė direktorė.
Kaip ji pasakoja, viena iš tvariosios plėtros plano krypčių yra medienos medžiagų kryptis.
„Turime aiškius tikslus globaliu mastu ir Kazlų Rūdoje esančios įmonės indėlis yra labai svarbus. Turime užsibrėžtą tikslą – 2030 metais 100 proc. gaminti produkciją iš perdirbtų ir atsinaujinančių medžiagų, todėl svarstome medienos atliekų perdirbimo linijos galimybę. Ji leistų paruošti medienos atliekas kaip žaliavą – tai reiškia, kad visiškai nebebūtų naudojama kirsta mediena.
Naudojant perdirbtą medieną saugosime miškus, taupysime energetinius resursus, nes smarkiai sumažinsime dujų suvartojimą – tokiu atveju sumažinamas šilumos poreikis šviežiai medienai džiovinti“, – teigia I. Urbonavičiūtė.
Biologinės kilmės klijai ir kiti sprendimai
„Įvairių sprendimų dėka jau yra taupoma elektros energija paleidimo bei stabdymo metu, taip pat mūsų įmonė yra viena pirmųjų baldų gamyklų, įdiegusi DEEM sistemą. Jos dėka elektros energijos suvartojimas taupomas, atjungiant įrenginius, kurie tuo metu nedirba“, – pasakoja įmonės vadovė.
Anot jos, kalbant apie ekologiją, užsibrėžtas tikslas yra kitais metais pusę produkcijos gaminti jau naudojant biologinės kilmės klijus.
„Tai turės svarios įtakos mažinant CO2 pėdsaką, nes tradicinėje dervoje sudedamoji dalis yra melaninas, kuris išgaunamas iš gamtinių dujų. Mūsų tikslas pereiti prie tokių klijų, kurie būtų augaliniu pagrindu iš krakmolo arba sojos, be formaldehido. Žinoma, plokštės savybės išlieka tokios pat, tačiau ekologiniu atžvilgiu žingsnis pirmyn bus didžiulis“, – neabejoja I. Urbonavičiūtė.
Kaip teigia įmonės vadovė, projektas buvo vystomas dvejus metus – sėkmingai industrializuotas, todėl toliau vykdomas, su numatytais konkrečiais efektyvumo tikslais artimiausiu metu.
Nuolat mažinamas CO2 pėdsakas
Kaip pasakoja įmonės Kazlų Rūdoje vadovė, šiuo metu apie 70 proc. naudojamos energijos yra iš atsinaujinančių energetinių šaltinių.
„Yra rekonstruota biokuro katilinė, teikianti šilumą pastatų šildymui. Esame užsibrėžę tikslą iki 2025 metų anglies dioksido emisijas sumažinti iki 80 proc., o ateityje turime planų visiškai atsisakyti gamtinių dujų“, – teigia Inga Urbonavičiūtė.
Anot jos, norisi griauti mitus, kad ekologija ir tvari plėtra brangiai kainuoja.
„Be abejo, naujų technologijų kūrimas ir diegimas kainuoja, tačiau tai padarius – jos mažina verslo rizikas, o atsipirkimo laikas gana greitas. Mūsų atveju, galimybė naudoti ir biologinės kilmės klijus, leidžia turėti daugiau žaliavos tiekėjų, o perdirbtos medienos panaudojimas yra viena iš patrauklių verslo galimybių“, – sako „IKEA Industry Lietuva“ vadovė.
Pranešimas spaudai
