Įpročiai po karantino: daugiau laiko higienai, šeimai ir pirkiniams internetu

Antrąją savaitę nuo karantino išsivadavę gyventojai labiausiai skuba atkurti socialinį gyvenimą. Gyvai susitikti su draugais ir artimaisiais, keliauti ir lankytis renginiuose, rodo „Kantar” atliktas trečiasis COVID-19 barometro tyrimas. 

Būtent socialinių kontaktų labiausiai išsiilgo gyventojai yra labiausiai išsiilgę – kone kas antras nekantravo susitikti su draugais ir artimaisiais.

„Taip pat žmonės nenustygsta laukdami kelionių – nors dėl rizikų pirmiausia galvojama apie keliones Lietuvoje (41 proc.), noras vykti į užsienio šalis nėra žymiai mažesnis (38 proc.)”, – sako Skaistė Varnienė, „Kantar” rinkos tyrimų vadovė.

Šie penki aspektai yra labiausiai gyventojų išsiilgtos veiklos po karantino. Kitko planuojama griebtis ne taip nekantriai.

„Maždaug ketvirtadalis žmonių nekantrauja eiti į restoranus ir barus, penktadalis – tiesiog pasivaikščiot, truputį mažiau – ramiai apsipirkti. Po keliolika procentų panūdo greičiau sportuoti ir aplankyti parodas, muziejus ar paprasčiausiai grįžti į savo įprastą darbo vietą”, – sakė S. Varnienė.

Pasak jos, beveik kas dešimtas sakė vėl imsiąs planuoti didelius pirkinius.

Po karantino dauguma negrįš prie senųjų įpročių

Kita vertus, nors po karantino skubama grįžti prie pasiilgtos veiklos, pandemija pakeitė gyventojų įpročius ir dauguma po jo sakosi jau nebus tokie kaip iki koronaviruso.

„Nors žmonės nekantravo grįžti prie įprastos veiklos, iš esmės, po karantino įvyko dideli pokyčiai: daugiau nei pusė pilnai negrįš prie ankstesnių įpročių, o ketvirtadalis žmonių sako, kad iš esmės, ketina elgtis panašiai taip, kaip per pandemiją. Maža to, net kas trečias sąmoningai stengsis atsiriboti ir vengs susibūrimo vietų, tad po pandemijos didžiąja dalimi nebūsime tokie, kaip iki jos”, – sakė „Kantar” ekspertė.

Pasak S. Varnienės, ypač senjorai (65-74 metų) dažniau žada vengti vietų, kur daug žmonių (47 %). Jaunimas iki 34 metų laikytis suvaržymų ne taip linkęs (26%). Tik maždaug 4 iš 10 gyventojų žada gyventi ir elgtis beveik taip pat, kaip iki koronaviruso.

Įsitvirtino higiena, laikas su šeima ir pirkiniai internetu

Labiausiai pandemija pakeitė gyventojų higienos įpročius ir laiką šeimai, šie žada išlikti gajausi ir po karantino:  net 46 proc. sako toliau sustiprintai rūpinsis higiena, o 39 proc.  – daugiau laiko leis su šeima. Pirkimas internetu – dar vienas įprotis, kurį įtvirtino karantinas.

„Pasibaigus karantinui, trečdalis Lietuvos interneto vartotojų toliau pirks internetu ir 80 proc. jų ketina pirkti panašiame lygyje kaip ir per karantiną”, – sakė „Kantar” rinkos tyrimų vadovė.

Virtualus bendravimas, knygų skaitymas ir internetinės žiniasklaidos naudojimas taip pat tapo dar keliais karantino įpročiais, kurie išliks ir karantinui pasibaigus, po 28 proc. gyventojų ketina toliau jų laikytis.

„Daugiau nei penktadalis po karantino toliau skirs dėmesį sveikesnei mitybai ir savo asmeniniam tobulėjimui, toliau tęs išmėgintą nuotolinį darbą, gamins naujus receptus. Iš viso šito matome, kad karantinas ne tik suteikė daug apribojimų ir iššūkių, bet ir padėjo įskiepyti žmonėms nemažai naudingų įpročių”, – tyrimą apibendrino „Kantar” rinkos tyrimų vadovė Skaistė Varnienė.

Apie tyrimą

„Kantar” „COVID-19 Barometras” atliekamas daugiau kaip 50 pasaulio šalių. Lietuvoje pastarasis tyrimo etapas buvo vykdytas š.m. birželio 8-12 d., reprezentatyvios apklausos būdu internetu apklausti 600 Lietuvos gyventojų.

Apie „Kantar”

„Kantar” yra viena didžiausių pasaulyje duomenų, įžvalgų ir konsultacijų bendrovių, vienijanti daugiau kaip 28 tūkst. savo srities specialistų daugiau nei 90 šalių. „Kantar” yra ekspertai inovacijų, prekės ženklų, komunikacijos, vartotojų elgsenos ir kitose srityse. Savo klientams bendrovė padeda identifikuoti svarbiausius jų veiklos aspektus, atskleisti dar neišnaudotą potencialą ar pastebėti kritinius momentus bei tinkamai į juos reaguoti. Bendrovės įmonėje Lietuvoje dirba per 100 darbuotojų.