Įsibėgėjus vasaros išpardavimų sezonui, specialistai pataria neskubėti pasiduoti malonumui pirkti pigiau ir kviečia naujus daiktus ar paslaugas įsigyti atsakingai, pirmiausia įvertinus jų aktualumą. Juo labiau, kad, kaip rodo tyrimas, beveik šeštadalis gyventojų perka daiktą su nuolaida net tada, kai jo nereikia.
„Visiškai suprantama, kad norime įsigyti pigiau, tačiau galvojant apie racionalų biudžeto naudojimą ir pirkinius, juolab, brangiau kainuojančius, sprendimus reikėtų priimti atsakingai. Idealiu atveju juos reiktų planuoti ilgalaikėje perspektyvoje, numatant ir tai, kad pajamas gali gana drastiškai koreguoti ir netikėtos aplinkybės, kaip daliai žmonių nutiko šių metų pradžioje“, – sakė dr. Dalia Kolmatsui, „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė.
Pasak jos, prieš perkant, svarbu atsakyti į klausimą, ar pirkinys, nesvarbu, įsigytas su nuolaida ar be, yra reikalingas, o, kalbant apie didesnius pirkinius – ar jo reikia būtent dabar, taip pat, kaip jis atitinka asmeninį ar šeimos finansinį planą. Galiausiai vertėtų įvertinti ir panašių produktų kainas – tuomet, tikėtina, išlaidos bus racionalios.
„Būtent planavimas leidžia išvengti impulsyvaus pirkimo, kuris tampa ir nereikalingų pirkinių įsigijimo priežastimi. Tas pats tyrimas rodo, kad šeši iš dešimties šalies gyventojų neperka daikto, jei gali palaukti, kol bus nuolaida. Toks stabtelėjimas ne tik leidžia sutaupyti, bet ir yra savotiška „minutės pertraukėlė“, leidžianti atidžiau pagalvoti, ar tokio daikto tikrai reikia“, – sakė specialistė.
Jos teigimu, išlaidų planavimas bent metams į priekį leidžia ir sutaupyti, pasinaudojant būsimų išpardavimų nuolaidomis. „Pavyzdžiui, iš anksto numačius tam tikrą pinigų sumą garderobui atnaujinti ir ją išleidus būtent per išpardavimus, galima ne tik apsirūpinti reikiamais daiktais pigiau, bet ir sutaupytą lėšų dalį atidėti taupymui“, – sakė D. Kolmatsui.
INVL inicijuoto tyrimo duomenimis, laukiančios nuolaidų ir neperkančios daikto, jei gali palaukti, kol bus nuolaida, dažniau nurodė moterys, taip pat vyriausio amžiaus respondentai bei mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Tiesa, beveik ketvirtadalis apklaustųjų perka daiktą jo prireikus, nepriklausomai nuo nuolaidų. Tai parodė „Spinter tyrimų“ praėjusių metų pabaigoje atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Atsakant į šį klausimą buvo galima pasirinkti keletą atsakymų.
Finansus rekomenduojama planuoti ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui
Norint racionaliai išleisti pinigus, specialistė patarė planuoti ir išlaidas, ir pajamas – jas apimantį planą rekomenduojama pasirengti ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui. Pasak D. Kolmatsui, vertinant kelerių pastarųjų metų tyrimų duomenis, galima pasidžiaugti, kad gana stabili šalies gyventojų dalis planuoja savo ar šeimos finansus.
2020 m. vasarį atlikta apklausa parodė, kad išlaidas, kaip ir pernai, planavo 60 proc., o didžiąsias išlaidas – apie 30 proc. apklaustųjų. Pajamas planuojančių šiemet buvo daugiau – apie 75 proc. Visgi turinčių asmeninį ar šeimos finansinį planą dalis buvo mažoka – tik kas ketvirtas respondentas, o dažniausiai jie orientavosi į gana trumpą laiką – iki 2 arba iki 5 metų laikotarpį apimantį planą.
„Tai, kad apskritai planuojame išlaidas ir pajamas, yra gera žinia, tačiau turėtumėme žvelgti kur kas toliau nei dvejus ar penkerius metus į priekį ir galvoti ne tik apie kasdienius pirkinius, bet ir taupymą tolimesnei ateičiai. Laikas bėga greitai, pirkti mėgstame, tačiau atėjus pensijai gali paaiškėti, kad gaunamos pajamos yra kur kas mažesnės nei reikėtų įprastiems poreikiams“, – sakė D. Kolmatsui. Pasak jos, būtent todėl ne tik didieji pirkiniai bei poreikiai, bet ir kaupimas pensijai turėtų būti vienas iš svarbių ilgalaikių punktų savo ar šeimos finansiniame plane.
Pasaulinė patirtis rodo, kad kokybiškam gyvenimui pensijoje reiktų užsitikrinti apie 80 proc. ligtolinių pajamų. Vertinama, kad kaupimas „Sodroje“ ir antros pakopos pensijų fonde leidžia tikėtis 40-50 proc. iki tol buvusių pajamų siekiančios pensijų išmokos, o likusiai sumai sukaupti galima pasitelkti trečios pakopos pensijų fondus.
„INVL Asset Management“ priklauso vienai pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“. Šios grupės įmonės valdo pensijų ir investicinius fondus, individualius portfelius, privataus kapitalo bei kitas alternatyvias investicijas.
