Jaunuolynų ugdymo darbai – sveikiems ir biologiškai įvairiems miškams formuoti

Įsibėgėjo jaunuolynų ugdymo darbai, kuriais miškininkai formuoja sveikus, našius ir biologiškai įvairius medynus. Jeigu tik pasodintas miškas atrodo kaip plynas laukas, medeliams paaugus, miškas greitai sutankėja ir jaunuolynas tampa nepraeinamu, o lazdynai bei karklai pradeda stelbti vertingąsias medžių rūšis.

Jaunuolynų ugdymo, retinimo ir einamuosius kirtimus miškininkai atlieka pagal medynų amžių: jaunuolynų ugdymas vykdomas medžiams pasiekus 8-20 metų amžių, retinimas – nuo 21 iki 40 metų, ir tik po šių darbų yra atliekami einamieji kirtimai.

„Šiai dienai jaunuolynų ugdymo darbai jau atlikti daugiau nei 6000 hektarų. Natūralu, kad miškas auga. Medeliai, iš pasodintų 30 centimetrų aukščio sodinukų formuojasi į medžius, tankėja, atsiranda vidurūšinė konkurencija, užsisėja ir kitos medžių ar krūmų rūšys kaip lazdynai, baltalksniai ar karklai, kurie pradeda stelbti šviesiamėges pušis, ąžuolus, nes auga sparčiau ir juos perauga, sudaro šešėlį, dengia savo lajomis ir kiti medžiai po jomis nebeužauga“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas miškininkystei Mindaugas Petkevičius.

Ypač jautriai į kitų medžių stelbimą reaguoja pušys ir ąžuolai. Kaip sako miškininkai – ąžuolas mėgsta augančius kailinius, bet noriai auga be kepurės – jeigu kiti medžiai stiebiasi šalia, ąžuolas gali augti toliau, tačiau jeigu kitų medžių laja pradeda dengti jį iš viršaus – ima nykti.

Pušys savaime užsisėja ir gali augti tik atviruose plotuose, tačiau miške, jas užgožus kitiems medžiams, krūmams ar žolinei augmenijai (dažniausiai avietėms) taip pat pradeda nykti.

Pasak miškininkų, beržų sėklos yra smulkios, vėjas jas neša toli, jos sklinda greitai ir išdygusios pradeda augti itin sparčiai. Taip pat ir drebulė bei karklai – jų atžalos sparčiai plinta, dygsta šalia viena kitos ir gožia kitus medžius. Paprastasis lazdynas kitiems medžiams sukuria tamsų šešėlį ir jauniems šviesiamėgiams  medeliams nebeleidžia toliau augti, todėl po tankia lazdynų laja ilgą laiką neatsikuria jokios medžių rūšys.

„Jeigu miškininkai nevykdytų ugdomųjų kirtimų, šviesiamėgiai medžiai, kuriems reikia pakankamai erdvės, ypač jauname amžiuje, pražūtų ir Lietuvoje neturėtume pušynų, ąžuolynų ir kitų vertingų medžių miškų“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas miškininkystei Mindaugas Petkevičius.

Jaunuolynų ugdymas atliekamas visus metus, išskyrus tuos periodus, kai peri paukščiai, kurie tokiuose jaunuose miškų plotuose suka lizdus.

Kasmet jaunuolynų ugdymo darbai atliekami maždaug 12 000 hektarų miškų plote.

Jaunuolynų ugdymo kirtimai atliekami visose miškų grupėse, išskyrus rezervatinius miškus, kuriuose apskritai nėra vykdoma jokia ūkinė veikla. Priklausomai nuo funkcinės miškų grupės skiriasi veiklos vykdymo tikslai, todėl taikomi skirtingi ir medžių atrinkimo principai, pvz. ūkinės paskirties miškuose kirtimams atrenkami invazinių rūšių medžiai, kiti medžiai, kurie pažeisti ligų, kenkėjų, žvėrių, vėjo ar sniego išversti, nulaužti ir nulenkti medžiai, taip pat trukdantys geriausiems augti, kreivi, su dviem ir daugiau viršūnių, nenormaliai stipriai išsivystę arba atsilikę augimu medžiai. Kuomet ugdomieji miško kirtimai vykdomi specialios paskirties miškuose, paliekami medžiai pasižymintys dideliu dekoratyvumu, stiebo formos, medžio lajos įvairumu, kadangi tikslas – sudaryti optimalias sąlygas ekosistemoms išlikti, palaikyti esamą arba atkurti miškų biologinę įvairovę, gerinti medyno estetines ir rekreacines funkcijas.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos inf.