Sūduvos krašto žemdirbiai pernai kankinti liūčių, šiemet skaičiuoja sausros padarytus nuostolius. Žieminių javus, rapsus šiemet teko kulti keliomis savaitėmis anksčiau nei įprastai, nes džiūstantys augalai skubėjo subrandinti derlių. Deja, jis žymiai mažesnis, nei tikėtasi. Marijampolės, Kalvarijos, Vilkaviškio ūkiuose kuliama tik pusė tiek, kiek buvo planuota, šiųmetis derlius gerokai nuvylė žemdirbius tiek kiekiais, tiek kokybe.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozėmis, grūdinių augalų derlingumas šiemet bus mažesnis beveik 27 proc., rapsų – apie 21 proc. Bendras derlius numatomas vidutiniškai beveik 25 proc., o rapsų – 9 proc. mažesnis už pernykštį.
Pasak Marijampolės sav. ūkininko Juozo Kairio, skaičiuojant pagal daugiametį jo ūkio vidurkį, šiemet žieminių rapsų vietoj planuotų 3,5 – 4 t/ha pavyko prikulti vos apie 2 t/ha, vietoj 7 – 8 t/ha kviečių, byrėjo vos po 3,5 – 5 t/ha, kvietrugių taip pat prikulta per pus mažiau – vietoj 5 – 6 t/ha, tik apie 2 – 2,2 t/ha, o žirniai vietoj 4 – 5 t/ha subrandino tik 2 – 2,2 t/ha derlių.
„Javapjūtę teko pradėti kone mėnesiu anksčiau nei įprastai. Augalai pradėjo džiūti nuo šaknų, jiems labai trūko drėgmės. Nuo balandžio 10 d. iki liepos 1 d. iškrito vos 25 mm kritulių, o toks kiekis turėtų iškristi ne per tris mėnesius, bet per savaitę. Mūsų regione jau birželio pradžioje buvo paskelbtastichinė sausra. Jos padariniai akivaizdūs. Šiomis dienomis lietus tik lengvai palaistė vasarojų, kuris jau vargiai atsigaus iškankintas ilgos sausros. Po šio lietaus šiek tiek greičiau ėmė augti cukriniai runkeliai, jų vegetacija dėl drėgmės stokos taip pat buvo sulėtėjusi. Gal dabar dar kiek atsigaus pupos, kukurūzai. O štai sunokusius ir išdžiūvusius žirnius teko kulti kaip niekad anksti – liepos 15 d., nors paprastai šio darbo imdavomės tik rugpjūčio viduryje. Vasarojaus kai kam gali netekti kulti, nes jis išvis neužaugo arba labai menkas, tad neapsimoka kombainą į laukus ginti. Derliaus nuostolius suvalkiečiai šiemet patirs maždaug nuo 25 iki 50 proc., o kai kurie ir dar didesnius“, – apgailestavo ūkininkas J. Kairys. Anot jo, kiek pakilę grūdų supirkimo kainos tikrai nekompensuos visų patirtų nuostolių.
Kaip teigė Ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus vadovas ir Lietuvos žemės ūkio rūmų atstovas Sigutis Jundulas, kiek geresnė situacija šiame krašte tik Šakių ūkiuose. Čia lijo truputį daugiau, tad derliai dėl sausros taip ženkliai nenukentėjo, bet čia ne kartą iškrito kruša, tad kai kam padarė nuostolių. Visur kitur regione situacija gana prasta.
„Ypač gaila nedidelių ūkių savininkų, kurių laukuose javų subrendo vos po pusantros tonos hektare, o vien tik kombainą pasamdyti kainuoja apie 100 Eur už hektarą. Akivaizdu, kad gautas derlius jiems neatsipirks. Kai kur jau galima pamatyti sulėkščiuotus vasarojaus laukus, nes tiesiog neapsimokėjo ūkininkams jų kulti. Labai sunki kova žemdirbiams šiemet buvo su piktžolėmis – jas prastai veikė chemikalai, tad ypač subujojo balandos ir stelbė pasėlius. Tikėjomės atsikvėpti po pernykščių liūčių, bet sulaukėme šiemet kitokių iššūkių“, – nedžiuginančius faktus vardijo S. Jundulas.
Paprastai javapjūtė prasidėdavusi liepos pabaigoje per šv. Oną, šiemet aplenkė ir Joną – taip juokauja žemdirbiai. O vasarojaus kūlimas Sūduvos krašte planuojama baigsis dar prieš Žolinę – rugpjūčio 10 – 15 dienomis.
Milda Kudirkaitė
Autorės nuotraukos
