Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) kinta vangiai. Tarp visų mirčių priežasčių kas antra įvyksta nuo ŠKL–pagal šią statistiką vis dar pirmaujame Europoje, ir sąjungos šalių vidurkį lenkiame net 4 kartus. Skaičiai, pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės profesorės Jelenos Čelutkienės būtų dar vaizdingesni, jei juos prilygintume aviakatastrofai: kas mėnesį netektume vieno „Boeing“ lėktuvo, pilno darbingo amžiaus vyrų ir moterų.
„Mirtingumo statistika nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje yra šiurpi, todėl mūsų, kaip Kardiologų draugijos tikslas prisidėti prie mirtingumo sumažinimo bent 10 proc.per artimiausius metus, – sako prof. J. Čelutkienė. – Tačiau tam, kad pasiektume geresnio rezultato ir bent šiek tiek priartėtume prie ES vidurkio, pirmiausia turime garsiai įvardinti kodėl, nepaisant prevencinių programų ir didelio gydytojų susirūpinimo Lietuva metai iš metų užima aukštas pozicijas mirtingumo nuo ŠKL statistinėje lentelėje.“
Pasak profesorės, pagal suvartojamų riebalų kiekį nelenkiame kitų europiečių, o nutukimo ir viršsvorio rodikliai panašūs kaip ir kitose šalyse. Tad lietuvių noras sočiai ir riebiai pavalgyti nėra pagrindinė priežastis, kodėl taip stipriai išsiskiriame iš konteksto. Gydytojus labiausiai neramina kita, viena pagrindinių ŠKL priežasčių – per didelis cholesterolio kiekis kraujyje (dislipidemija). Net apie 90 proc. tikrintų vidutinio amžiaus lietuvių yra nustatoma dislipidemija, ir pusė jų turi padidintą kraujo spaudimą.
„Vos dešimtadalis vidutinio amžiaus žmonių turi normas atitinkantį cholesterolio kiekį kraujyje, tačiau tai nėra labiausiai neraminantis dalykas –nuokrypius galima nesunkiai koreguoti. Gąsdina tai, kad net du trečdaliai pacientų, kurie turėtų gydyti dislipidemiją, to nedaro. Daliai žmonių mitybos pokyčiai, dieta ir sveika gyvensena nebe padeda, todėl cholesterolio kiekį būtina mažinti medikamentais – statinais. Panaši situacija ir su arteriniu kraujo spaudimu – visos priemonės korekcijai prieinamos, bet tinkamo rezultato neturime. Nesilaikant prižiūrinčio gydytojo skirto gydymo, mirtingumo rizika nuo širdies ir kraujagyslių ligų ženkliai išauga.“
J. Čelutkienės teigimu, pernelyg mažas dėmesys ŠKL gydymui pastebimas ir medicininių priemonių finansavimo statistikoje. Nuo ŠKL Lietuvoje mirštama 2,5 karto dažniau nei nuo piktybinių navikų, tačiau onkologiniams vaistams skiriamos sumos dvigubai didesnės.
Profesorė tiki, kad nepaisant neraminančios statistikos, tikslas dešimtadaliu sumažinti mirtingumą nuo ŠKL yra įmanomas. Per beveik dvidešimt metų JAV pacientams pradėjus skirti vaistus cholesterolio kiekiui kraujo plazmoje mažinti (statinus) stebimas ženklus mirtingumo kritimas. Lietuvoje aktyvus dislipidemijos gydymas vaistais kompensuojamas palyginti neilgai, tačiau, pasak Kardiologų draugijos prezidentės, mirtingumo kreivė jau šiek tiek pakrypo žemyn.
Kardiologų draugijos atstovės teigimu, skiriant didesnį dėmesį prevencinėms programoms ir tinkamai informuojant visuomenę, greičiau priartėsime prie bendrojo Europos Sąjungos mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų vidurkio.
Lietuvos kardiologų draugijos informacija
