1988 m. balandžio 1 d. šalia gimtosios J. Basanavičiaus sodybos buvo pradėtas sodinti Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas. Tris savaitgalius į šią vietą plūdo žmonės iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. Atvyko Latvijos, Gudijos bei Kaliningrado srities lietuvių. Visi jie vežė ir sodino ąžuoliukus, liepaites, eglaites ir kitus Lietuvoje nuo seno augusius medžius, kol jais buvo apsodintas 30 ha plotas.
Garbingiausioje vietoje, ant aukurų kalno, buvo pasodinti ąžuoliukai didiesiems mūsų tautos vyrams: J. Basanavičiui, S. Daukantui, A. Smetonai, D. Poškai, Vydūnui ir kitiems. Po tragiškų 1991 m. sausio 13-osios įvykių žuvusiems atminti buvo pasodinta 13 vardinių ąžuoliukų ir viena liepaitė.
Dabar Tautinio atgimimo ąžuolynas užima 39,4 ha plotą. Jame auga apie 8400 ąžuolų. Ąžuolyne gyvena dvi stirnų šeimynos, kiškiai ir lapė, o vakarais aplink sodybą šmirinėja kiaunės ir šeškai.
Pasodinus ąžuolyną, imta galvoti apie visos sodybos atstatymą. Šiuo metu atstatyta stuba, klėtis, tvartai, kluonas. Tačiau dar reikia atstatyti „aliejinyčią“ ir jaują. Nuo 2006 m. sodyba-muziejus perduota Marijampolės apskrities viršininko žinion. Atstačius gyvenamąjį namą (stubą), jame įrengta muziejaus ekspozicija. Eksponatai atspindi J. Basanavičiaus gyvenimą ir veiklą. Klėtyje eksponuojami buities daiktai ir rakandai, surinkti Ožkabaliuose ir Bartninkų seniūnijos kaimuose. Kiekvienais metais balandžio mėnesio paskutinį šeštadienį sodyboje vyksta Signatarų sueigos ir kiti tradiciniai renginiai: apskrities klojimų teatrų ir folkloro kolektyvų festivaliai „Žaliasis ąžuolėli“, „Joninių šventė“ ir pan.
J. Basanavičiaus gimtojoje sodyboje lankytojai visada laukiami. Čia galima sužinoti apie Tautos atgimimo patriarcho ir jo šeimos gyvenimą. Taip pat pasivaikščioti po jau ūgtelėjusį ąžuolyną, pasivaišinti gilių kava.
