Užtenka trumpo pasižvalgymo po bet kurio socialinio tinklo naujienų srautą, kad aptiktumėte interneto memą. Už lengvai atpažįstamų vaizdelių su juokingais užrašais piktų kėslų paprastai nėra (nebent prastas humoras galėtų būti laikomas nusikaltimu). Tačiau DebunkEU.org analizė parodė, kad memai vis dažniau tampa priemone dezinformacijai apie COVID-19 skleisti – juokeliais taikomasi į žiniasklaidą už neva melagingos informacijos skleidimą, siekiama diskredituoti vakcinas ir kitas priemones virusui valdyti, bei platinamos sąmokslo teorijos.
Memų pritaikymas dezinformacijai skleisti nėra naujas reiškinys. Pavyzdžiui, Niujorko universiteto tyrimo duomenimis, per 2016 ir 2020 m. JAV prezidento rinkimų kampanijas memus labai aktyvai naudojo Interneto tyrimų agentūra (ang. Internet Research Agency). Sankt-Peterburge įsikūrusio „trolių fabriko“ vienas iš tikslų yra kištis į užsienio valstybių demokratinius procesus manipuliuojant piliečiais socialiniuose tinkluose.
Kodėl memai gali būti pavojingi?
Moksliniai tyrimai rodo, kad vaizdinė informacija mūsų smegenyse yra apdorojama ir įsimenama geriau. Tai leidžia tokiam turiniui kaip memai sklisti greičiau – nes kas nori skaityti ilgus įrašus Facebook’e? Pasak DebunkEU.org analitikės Agnės Eidimtaitės, memų efektyvumą užtikrina ir tai, kad dažniausiai jie kuriami naudojant žinomus, atpažįstamus paveiksliukus. „Vaizdiniu turiniu perduodamos žinutės yra supaprastinamos – faktai paliekami nuošalėje, vietoj to susitelkiant į informacijos gavėjo emocijas (pavyzdžiui, pyktį ar baimę). Be to, memus labai lengva pritaikyti įvairioms auditorijoms – kadangi jie dažniausiai remiasi universaliai suprantamais ir atpažįstamais vaizdais, belieka tik išversti pateikiamą tekstą“, – sako analitikė.
Vakcinos yra pavojingos… ar net mirtinos
COVID-19 paskatino antivakserių judėjimą veikti dar aktyviau – pasak A. Eidimtaitės, pasaulinės pandemijos sukeltas neužtikrintumas sukūrė terpę melagingai informacijai sklisti. „Memai, nutaikyti į vakcinas ir kitas priemones (karantiną, kaukių dėvėjimą) socialiniuose tinkluose plito aktyviausiai, ypač 2020 m. pabaigoje prasidėjus skiepijimo kampanijoms“.
Kai kurie memai iš tiesų gali pasirodyti juokingi, nes jie remiasi pop-kultūroje populiariais vaizdais, tačiau po humoro sluoksniu gali slėptis ir melaginga žinutė. „Memais siekiama perdėtai išpūsti vakcinų šalutinius efektus, sukelti nepasitikėjimą skiepų veiksmingumu ir įteigti, kad farmacijos kampanijos neprisiima jokios atsakomybės už savo produktą. Tokiu būdu memais sukeliamos neigiamos emocijos ir sustiprinamas nepasitikėjimas mokslu bei medicina“, – sako A. Eidimtaitė.
Pasak ekspertės, memais dažnai siekiama įtikinti, kad skiepai yra būdas mažinti gyventojų skaičių. „Tam kuriamos vaizdinės asociacijos su, pavyzdžiui, Antruoju pasauliniu karu ar kitomis istorinėmis tragedijomis. Taip norima dar labiau sustiprinti tariamos mirtinos grėsmės jausmą. Turint omenyje, kaip greitai memai plinta socialiniuose tinkluose, yra didelė tikimybė, kad jie paveikė dalies visuomenės norą skiepytis“, – teigia A. Eidimtaitė.
Žiniasklaida dirbtinai kuria COVID-19 grėsmę
DebunkEU.org analizės duomenimis, tradicinė žiniasklaida tapo dar vienu memų taikiniu – panašiai kaip ir prieš vakcinas nutaikyti naratyvai, neigiamos žinutės apie žiniasklaidos priemones sklido dar prieš COVID-19. Tačiau pandemijos kontekste šie naratyvai dar labiau sustiprinti – redakcijos pradėtos kaltinti skleidžiant melagingą informaciją, perdėtai išpučiant viruso grėsmę ir ginant valdžios bei farmacijos kampanijų interesus.
„Padidėjęs nepasitikėjimas žiniasklaida sukuria palankią terpę nesisteminiams leidiniams, tinklaraščiams ar socialinių tinklų puslapiams didinti savo auditoriją ir skleisti klaidinančią informaciją apie pandemiją dar plačiau“, – sako A. Eidimtaitė.
Sąmokslo teorijos
Kartu su virusu pradėjo plisti ir naujos sąmokslo teorijos – Bilas Geitsas, Džordžas Sorošas, Henris Kisindžeris ir kitos žymios asmenybės tapo memų taikiniais, kuriuose jie vaizduojami kaip mizantropai, siekiantys užvaldyti pasaulį. Be to, konspiracijomis apie COVID-19 dažnai siekiama iš viso paneigti viruso egzistavimą, pavyzdžiui teigiant, kad jis buvo sukurtas dirbtinai.
Galbūt jūs, skaitydami šį tekstą, galvojate “na aš tai jau tikrai nepatikėsiu, kad Bilas Geitsas nori mus visus sučipuoti”. Tad kodėl šios žinutės taip plačiai paplitusios? Pasak A. Eidimtaitės, konspiracijos pateikiamos tokiu būdu, lyg galėtu paprastai paaiškinti sudėtingus klausimus pateikiant tariamą įvykių seką ir priežastiniais ryšiais paremtas išvadas. „Tai padaro sąmokslo teorijas psichologiškai paveikias, nes jos paprastai skamba patraukliau už tiesą ir gali tapti mechanizmu susitvarkyti su užplūdusiomis neigiamomis emocijomis – ypač visuotinio karantino metu“.
Anot analitikės, sąmokslo teorijos ne tik kelia grėsmę pavieniams jomis tikintiems žmonėms (kurie, pavyzdžiui, atsisako laikytis saugumo priemonių), bet ir poliarizuoja platesnę visuomenę, sukelia nepasitikėjimą mokslu bei valdžios institucijomis.
Vakcinų karai
Nuo pat pandemijos pradžios, COVID-19 skiepo kūrimas pradėtas laikyti ne tik šalies sveikatos apsaugos sistemos veiksmingumo bei jos technologinio pranašumo įrodymu, bet ir galingu politiniu instrumentu. Geopolitinė įtampa ir vakcinų gamybos lenktynės tapo neišsemiama tema memų kūrėjams.
„Daugelio politologų bei valdžios atstovų Europoje bei Jungtinėse Valstijose reakcija į Sputnik V vakciną buvo neigiama, pasigirdo perspėjimai apie Rusijos bandymus pasinaudoti skiepu kaip priemone politinėms manipuliacijoms kitose šalyse. Memais, kuriuose Vladimiras Putinas vaizduojamas kaip išgelbėtojas, reiškiamas nepasitenkinimas Rusijos veiksmais. Juokeliai taip pat naudojami kritikuoti tas Europos valstybes kurios vis dėlto nusprendė įsigyti vakciną“, – vardija A. Eidimtaitė.
Kitoje komunikacinio spektro pusėje naudoti memai, pašiepiantys Vakarų vakcinų gamintojus ir skelbiantys, kad Vakarų valstybės naudojasi energetine priklausomybę siekdamos spausti mažesnes šalis nepirkti Sputnik V.
Šiai analizei, DebunkEU.org analitikai išnagrinėjo 119 klaidinančius memus apie COVID-19, skelbtus Facebook grupėse ir puslapiuose 2020 m. kovo 17 – 2021 kovo 15 dienomis.
Apie DebunkEU.org
DebunkEU.org – iniciatyva, telkianti visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės atstovus kovai su netikromis naujienomis, kurios kelia sąmyšį ir mažina pasitikėjimą šalimi. DebunkEU.org sulaukė didžiausios pasaulyje paieškos sistemos Google dėmesio ir finansavimo, o taip pat tokių žiniasklaidos gigantų kaip The Financial Times ir Deutsche Welle dėmesio. Organizacija savo veiklą yra pristačiusi 17 valstybių, tarp jų – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Serbijoje ir kitose.
Duomenys organizacijos vykdomiems tyrimams renkami naudojant DebunkEU platformą, taip pat „CrowdTangle“ – „Facebook“ priklausantį įrankį, kuris stebi viešojo turinio sąveikas iš „Facebook“ puslapių ir grupių, patikrintų profilių, „Instagram“ paskyrų ir „Reddit“ puslapių. Naudota ir „Truly Media“ platforma, sukurta padėti žurnalistams tikrinti skaitmeninį turinį, bei „TruthNest“ – Twitter’“ duomenų analizės platforma.
