Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad didžiausią riziką sunkiai sirgti koronavirusine infekcija turi lėtinėmis ligomis sergantys senjorai. Kardiologai, baimindamiesi galimo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) paūmėjimo, ragina ne tik imtis prevencinių priemonių prieš virusą, bet ir dar atidžiau rūpintis sveikata, o Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė dalijasi patarimais, kurių privalu laikytis tiek sergantiems ŠKL, tiek jų artimiesiems.
„Natūralu, kad šiuo metu didžiausias visuomenės dėmesys yra nukreiptas į koronaviruso situaciją, tačiau kardiologų draugijos vardu norėčiau paraginti nepamiršti ir širdies ligų, nuo kurių Lietuvoje mirtingumas išlieka vienas didžiausių Europoje. Didesnį dėmesį skirti ŠKL reikėtų dar ir dėl to, kad šiomis ligomis sergantys žmonės patenka į didžiausią rizikos grupę – tiek užsikrėsti virusu, tiek kur kas sunkiau juo sirgti“, – įspėja profesorė J. Čelutkienė.
Kaip karantino metu elgtis širdies ligomis sergantiesiems ir jų artimiesiems?
Pasak profesorės, lėtinėmis ligomis sergančių pacientų organizme susidaro palanki terpė įvairioms infekcinėms ligoms ir organų nepakankamumui. Be to, šie žmonės paprastai patiria daugiau komplikacijų, tad ir koronaviruso atveju išauga tikimybė ligai komplikuotis.
J. Čelutkienė sutinka, kad geriausia prevencinė priemonė – saviizoliacija ir imuniteto stiprinimas, tačiau sergantieji lėtinėmis ligomis šių nurodymų turėtų laikytis kur kas griežčiau – vengti susibūrimo vietų, netgi tokių kaip parduotuvė ar poliklinika. Jei yra galimybė, geriausia, kad būtinus maisto produktus ir vaistus parūpintų artimieji, kiek įmanoma labiau vengdami fizinio kontakto. Auginantieji vaikus taip pat raginami būti sąmoningais ir neprašyti, kad juos prižiūrėtų vyresni tėvai ir seneliai. Sergantieji ŠKL, o ypač vyresni žmonės, turėtų žinoti šeimos gydytojo, prižiūrinčio kardiologo, visuomenės sveikatos centro bei visą parą veikiančios karštosios linijos telefono numerius.
Vis dėlto užsidaryti tarp keturių sienų nereikėtų – kaip plačiajai visuomenei, taip ir sergantiems lėtinėmis ligomis rekomenduojama pasivaikščioti gryname ore, gamtoje, palaikyti įprastą fizinį aktyvumą. Svarbu nepamiršti ir sveikos mitybos, į racioną įtraukiant daugiau vaisių, daržovių bei grūdinių produktų, rūkantiesiems – mesti šį žalingą imunitetą silpninantį įprotį.
Kardiologai įspėja: laikykitės gydytojo nurodymų
Kardiologai rūpinasi, kad dabar, kai visas dėmesys sutelktas į koronavirusą, „širdininkai“ nepamirštų laikytis gydytojų nurodymų, tęstų paskirtą gydymą. Dėl viruso plitimo ir karantino kyla didesnė grėsmė ŠKL paūmėjimui, tad pacientai raginami ne tik laikytis saviizoliacijos, bet ir dar atidžiau rūpintis savo sveikata.
„Labai svarbu, kad pacientai griežtai laikytųsi paskirto lėtinių ligų gydymo režimo, tvarkingai vartotų reikiamus vaistus, mažinančius cholesterolį (statinus), reguliuojančius kraujospūdį, skystinančius kraują ar skatinančius šlapimo išsiskyrimą. Geriausia vaistais pasirūpinti bent vienam, o idealiu atveju – trims mėnesiams. Vaistai gali būti išrašomi ir nuotoliniu būdu, o esant reikalui – gydytojas gali pakoreguoti gydymą telefoninės konsultacijos metu. Sergantiems lėtinėmis ligomis svarbu nepulti į paniką, prireikus – pasikonsultuoti su prižiūrinčiu šeimos gydytoju ar kardiologu. Visos skubios paslaugos susirgus ūminėmis širdies ligomis teikiamos įprastine tvarka, taip pat ir esant užsikrėtimo koronavirusu įtarimui, o lėtinių ligonių būklei blogėjant kardiologai konsultuoja ir poliklinikose“, – ramina prof. J. Čelutkienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad pacientai neturėtų savavališkai nutraukti vaistų vartojimo. Tai pavojinga: gali pakilti arterinis kraujo spaudimas, užsikimšti kraujagyslės, sutrikti ritmas ar padidėti tinimai bei dusulys. Tvarkingai laikantis numatyto gydymo, sumažėja rizika ūminiam širdies ligų pablogėjimui, tokiam kaip infarktas ar širdies nepakankamumo paūmėjimas.
Kaip elgtis pajutus koronaviruso simptomus?
Sergantiesiems lėtinėmis ligomis rekomendacijos, kaip elgtis įtarus COVID-19, išlieka tokios pačios kaip ir jomis nesergantiems. Pajutus virusinės infekcijos požymius, tokius kaip pakilusi temperatūra ar gerklės skausmas, pirmiausia reikėtų paskambinti 1808 ir gauti nurodymus, kaip elgtis toliau. Tačiau pajutusiems dusulį reikėtų nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.
J. Čelutkienė karantino metu ragina išlikti ramiems, laikytis gydytojo bei valstybės mastu įsigaliojusių rekomendacijų. Taip pat nepamiršti vyresnių tėvų ir artimųjų – dažniau jiems paskambinti ir nuraminti.
