Po skyrybų ar kitais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyriumi, pasitaiko situacijų, kai vienas iš tėvų neleidžia kitam matytis su vaiku. Ką tokiu atveju reiktų daryti?
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai pabrėžia: tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepaisant to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Vaikas turi nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena.
Tėvai užtikrina nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą. Civiliniame kodekse nustatytas tėvų valdžios turinys ir įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, todėl yra tėvams privaloma, ji negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai.
Tuo atveju, jei vaiko vieno iš tėvų teisė ir pareiga auklėti bei prižiūrėti vaikus yra pažeidžiama kliudant bendrauti su vaikais, jis turi teisę kreiptis į vaikų gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių su prašymu išaiškinti kitam iš tėvų teises bei pareigas vaiko atžvilgiu bei galimą atsakomybę dėl netinkamai panaudojamos tėvų valdžios (dėl kliudymo bendrauti su vaikais). Tarnybos teritorinių skyrių darbuotojų kontaktinius duomenis galima nesunkiai rasti Tarnybos interneto svetainėje www.vaikoteises.lt.
Tėvams nesutariant dėl bendravimo su vaikais tvarkos, vaiko teisių apsaugos specialistai organizuoja pokalbį su tėvais, juos konsultuoja, orientuoja tėvus į vaiko poreikių bendrauti su abiem tėvais supratimą, siūlo kreiptis konsultacijų į psichologą, organizuoja bendrus tėvų susitikimus, tiria situaciją šeimoje (bendrauja su šeimos nariais, pedagogais, medikais), tarpininkauja sudarant laikiną bendravimo tvarką tėvų tarpusavio sutarimu, informuoja apie galimas teisines priemones.
Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant taip pat yra įtvirtinta Civiliniame kodekse. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.
Tuo atveju, jeigu tėvai piktnaudžiauja tėvų valdžia bei pažeidinėja vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais arba jei bendravimo tvarka su vaiku nėra nustatyta, skyriumi gyvenantis tėvas ar mama turite teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Tai yra, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo – bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
Bendravimo su vaiku tvarkoje teismas įprastai numato pagrindines bendravimo sąlygas (telefonu, internetu, laiką, kada galima susisiekti, bendravimą atostogų metu, kelionės išlaidų apmokėjimą ir pan.).
Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
Tuo metu, kol vyksta ginčas dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, vaiko tėvas ar motina turi teisę teismui pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pateiktas ne tik pateikus ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teisme, bet taip pat ir iki ieškinio pateikimo teismui.
Kartu aktualu paminėti, jog pasikeitus aplinkybėms, kurioms esant buvo nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, minėta tvarka gali būti keičiama. Kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą (priėmusį sprendimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo) dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Įstatymas neapibrėžia išsamaus sąrašo aplinkybių, kurioms pasikeitus atsiranda pagrindas keisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teismas vertina šiam klausimui spręsti svarbių aplinkybių visumą. Faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo tvarkos.
Tuo atveju, jei vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nevykdytų teismo sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka, vaiko tėvas ar motina, gyvenantis skyrium, turėtų teisę pateikti rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo ir, gavęs jį, kreiptis į antstolį. Įsiteisėjusių sprendimų vykdymo funkcija yra priskirta išimtinai antstolio kompetencijai, todėl vykdymo veiksmus organizuoti ir užtikrinti jų vykdymą turi būtent antstolis.
Antstoliai yra valstybės įgalioti asmenys, kreditoriaus prašymu galintys imtis priemonių, taikant priverstinio vykdymo priemones, kad gera valia nevykdomas teismo sprendimas būtų įvykdytas priverstinai. Taigi, vaiko tėvui ar motinai nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, vaiko motina ar tėvas turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informacija
