• Artimiausi renginiai
  • Kino repertuaras
  • Savaitgalis
  • Receptai
  • Sūduvos istorija
  • Rinkimai 2023
  • Pranešk
-2 °c
Marijampolė
1 ° Pr
1 ° An
1 ° Tr
Sekmadienis, 29 sausio
Sūduvos Gidas
  • Naujienos
    • Marijampolė
    • Šakiai
    • Vilkaviškis
    • Kazlų Rūda
    • Kalvarija
  • Renginiai Sūduvoje
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
    • Kino repertuaras
    • Renginių archyvas
  • Mokslai
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Politika
  • Sveikata
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
    • Marijampolė
    • Šakiai
    • Vilkaviškis
    • Kazlų Rūda
    • Kalvarija
  • Renginiai Sūduvoje
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
    • Kino repertuaras
    • Renginių archyvas
  • Mokslai
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Politika
  • Sveikata
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Ką liaudies daina pasakoja apie šeimą? Interviu su dr. Brone Stundžiene

2016-08-12
Įdomu
Laikas: 4 min skaitymo
A A

Aistė Vareikytė, LMC, „Šeimos instituto“ bendradarbė

Lietuvių liaudies dainose žodis šeima minimas retai, bet iš tikrųjų šeimos bei giminystės tema – labai svarbi. Seniausiojo liaudies dainų sluoksnio – su atpažįstamais XVI–XVIII a. gyvenimo faktais ir pasaulėjauta – pasakojimą apie šeimą dažnai tenka atkurti iš mitiniu-ritualiniu pasaulio supratimu grįsto simbolinio dainos kalbėjimo, kurio užmarštin nunirusias prasmes dabartinėms kartoms jau reikia specialiai aiškintis bei „šifruotis“…

Apie liaudies dainų kultūrą, brolio ir sesers ryšį, teisę sėstis prie bendro stalo ir pagarbą tėvams – pokalbis su Brone Stundžiene, humanitarinių mokslų daktare, docente, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Dainyno skyriaus vyresniąja mokslo darbuotoja.

Kokią šeimą matome lietuvių liaudies dainose?

Lietuvių dainos (skelbtos nuo XVIII a. ir fiksuojamos iki dabar) kalba apie stiprią, pilną šeimą, susidedančią iš tėvų ir jų vaikų, saistomą tvirtų šeimos narių tarpusavio ryšių. Tėvelis, motinėlė, brolelis, seserėlė – tai raktiniai dainų kalbos žodžiai. Vidiniai ryšiai poetiniuose tekstuose atsiskleidžia per tėvų ir vaikų, taip pat per pačių vaikų, ypač brolių ir seserų, santykius. Pirmuoju atveju nesunku pastebėti net ir suaugusių vaikų rodomą paklusnumą ir pagarbą tėvams, be to, pastarųjų nuolatinį rūpinimąsi atžalomis ir jų ateities gerove, kuri sieta su sėkmingomis vedybomis.

Anksčiau galimybė patiems pasirinkti būsimą sutuoktinį buvo ribota. Ši teisė priklausė tėvams, kurie pirmenybę teikė ne jausmams, o socialiniams svertams.

Tokią realybę diktavo ano meto socialinė gyvenimo sankloda – laikytasi paprotine teise grįstos tvarkos. Tarkime, kaip pripažįsta istorikai, tekėti ir vesti buvo galima tik tėvams sutikus, o mergina, išėjusi už vyro be jų sutikimo, netekdavo bet kokių teisių į tėvų turtą. Todėl dainose dažnai pasitaiko šią tradiciją atliepiančių piršlybų dialogų: oi motin motinėle, ar duosi, ar leisi savo dukrelę už manęs, jauno bernelio;  nekalbink tu manęs, kalbink mano močiutę ir t. t. Esama tvirtinimų, kad šios tradicijos būta labai „kietos“, esą, be tėvų sutikimo ištekėjusioji, nors vyro šeimoje ir buvusi teisėta marti, neturėjusi teisės sėstis prie bendro stalo… Nepaisant to, daina labiau akcentuoja šių situacijų etinį pradą, pagarbiai, malonybiniais, „meiliaisiais žodeliais“ vaikų lūpomis kalbėdama apie žilagalvius tėvus.

Dažnai dainose apdainuojamas brolio ir sesers ryšys. Koks jis?

Kita šeimos gyvenimo paprotinės teisės linija užčiuopiama dainų motyvuose, vaizduojančiuose brolio ir sesers normatyvinę elgseną tėvų šeimoje. Čia turimos galvoje brolio pareigos sesers atžvilgiu: juk mirus tėvams, brolis turėjo rūpintis sesers ištekinimu. Jau Antanas Maceina XX a. I pusėje pastebėjo tautosakoje perteikiamą globėjišką brolio elgesį sesers atžvilgiu. Tokią nuostatą mūsų dainos iš tiesų liudija: sesuo prašo, kad brolis ją skriaudžiamą gintų, motina liepia sūnums, esant reikalui, seserį sudrausminti (Penki broliukai, imkit po rykštelę, sugrasykit seserėlę, kad daugiau netruktų, kad neuliavotų). Be to, dainos pasakoja apie abipusę brolio ir sesers bendrystę: karo atveju (karinės-istorinės dainos) taiso, rėdo sesė brolį; per vestuves palydi lydi broliai seselę.

Kaip dainos įprasmina suaugusiųjų šeimos narių santykį su mažamečiais vaikais?

Nors pats vaikystės etapas dainų lyg ir apeinamas, šį trūkumą kompensuoja gana gausus vaikams skirtų dainuojamųjų kūrinėlių klodas, kuriame ir atsiskleidžia tėvų požiūris į vaikus, jų ugdymas, ankstyvas pažindinimas su aplinka ir agrarinei kultūrai būtina darbine veikla. Lopšinių, žaidinimų bei kėkavimų, gyvūnijos apdainavimų ir kitų paprastučių dainelių turinys ir forma, kaip skelbia tyrėjai, buvo pritaikytos, atitiko vaiko vaizduotę ir suvokimo galias. Mokėta į tai atsižvelgti. Nūnai dar prisimenamas pasakymas „nuo lopšio buvau dainų augintas“ nėra tuščia frazė. Šiandien mes čia jau linkę įžiūrėti vien vargo foną ar šiaip naivią patirtį, nebepastebėdami svarbesnių dalykų – ankstesnių vaikus auginusių kartų gebėjimo rasti laiko bendrauti su vaikais, jiems ir su jais dainuoti, žaisti. Gyvu balsu, jausmu ir judesiu.

Mūsų liaudies dainos lydėjo ne tik džiugias gyvenimo patirtis, bet ir skausmą…

Lietuvių dainos įprasmino ir liūdnuosius šeimos įvykius, dažnai tikroviškai graudžiai apsakydamos šeimos nario netektį. Visų pirma, jautriai piešiamas našlaičio paveikslas, parodant tiek mažametį, tiek paaugusį vaiką, mirus tėvams užklupusį didelį skausmą, patiriamą sunkią neviltį. Ne ką mažiau niūriai pasakojama apie našlaičio gyvenimą su pamote, lyg daina siektų išprovokuoti didesnę artimiausios aplinkos, giminės, kaimynų atjautą ištiktam „sunkios nedalios“, vienišam bendruomenės nariui. Panašiai skaudžiai apmąstomas našlių, ypač moterų (tradiciškai vyrui, mirus žmonai, buvo paprasčiau – jis pats inicijuoja naujas vedybas), likimas. Poetiniuose tekstuose akcentuojamas pasikeitęs našlės statusas visuomenėje, neapibrėžta padėtis, kai nebepriklausai „nei ištekėjusių moterų, nei merginų luomui“, nelyginant būtum išstumta į užribį.

Ar galime teigti, kad šeima – viena pagrindinių liaudies dainose atsispindinčių vertybių?

Šeima lietuvių liaudies dainose iškyla kaip visais laikais saugota pamatinė gyvenimo vertybė. Ir šiandien senoji lietuvių daina jaudina prieš mus gyvenusių kartų susitelkimu, kuriantis naujai šeimai, dainose eksponuojant jį ne tik kaip šeimos bei giminės, bet ir kaip visos bendruomenės rūpestį. Be to, vis pabrėžiami šilti, papročiais reglamentuoti šeimos narių santykiai. Lieka priminti, kad senovėje dainos buvo viešojo diskurso erdvė. Dainų kultūra anuomet neapsiribojo vien pramogine paskirtimi. Ji telkė, ugdė, prireikus barė ir peikė, gindama ir aukštindama iš protėvių paveldėtą, per daugelį kartų išgrynintą šeimos sampratą.

„Šeimos institutas“ drauge su bendradarbiais vykdo projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

Daugiau apie projektą skaitykite http://www.seimos.org/seima-kulturoje/.

DalintisSiųsti

Kitos naujienos

Galvos plovimas
Grožis

Galvos plovimas tik kartą per savaitę: 5 švarių ir žvilgančių plaukų patarimai

Dingęs apetitas ar neįprastas elgesys – ką tai išduoda apie gyvūnų emocinę sveikatą?
Įdomu

Augintinių specialistė atskleidė, kaip žiemą rūpintis savo keturkojų pėdutėmis ir kailiu?

Rekomenduojami video:

TAIP PAT SKAITYKITE:

Žinios

Zanavykų vyrų drabužiai
Kazlų Rūdos merui – sukčių prašymas atskleisti ukrainiečių duomenis
Marijampolėje pagerbtas holokausto aukų atminimas
Migracija prieš II pasaulinį karą Kalvarijos krašte (II): žydai

Kultūra

Savaitgalio renginiai Sūduvoje
Kultūros paveldo objektai tvarkomi ir atveriami visuomenei
Marijampolėje vyko pasitarimas dėl Tremtinių ir politinių kalinių metų paminėjimo
Bulotų namuose atidaryta nauja interaktyvi ekspozicija

Sportas

„Sūduva“ įveikė „Wigry“ ekipą
Šakių jaunimo kūrybos ir sporto centre vyko rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklinio varžybos
„Vytis-VDU“ išsiskyrė su Š. Vingeliu, klaipėdiečiai priregistravo A. Sidarevičių
NKL kovose – marijampoliečių pergalė ir iki galo kovojusio „Vyčio-VDU“ kluptelėjimas

Politika

Kazlų Rūdos merui – sukčių prašymas atskleisti ukrainiečių duomenis
EP narė R. Juknevičienė lankysis Alytuje, kur susitiks su vietos bendruomenių atstovais ir visuomene
Vilkaviškio vyko sausio mėnesio Tarybos posėdis
Šakiuose – tiesiasi tiltai bendravimui su kaimynais lenkais

Įdomu

Galvos plovimas tik kartą per savaitę: 5 švarių ir žvilgančių plaukų patarimai
Augintinių specialistė atskleidė, kaip žiemą rūpintis savo keturkojų pėdutėmis ir kailiu?
Naujus metus pradedate remontu? Ekspertai primena, kaip tinkamai pasirūpinti statybinėmis atliekomis ir kokių klaidų šiukštu nedaryti
Vaikas turi teisę bendrauti su savo giminaičiais, net jeigu tėvai gyvena skyrium

Verslas

Marijampolėje baigiama tvarkyti dar viena intensyvaus eismo gatvės atkarpa
Elektros rinkos barometras: per savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 22 proc.
Ką ir kaip valgysime 2023-aisiais: 5 ryškiausios tendencijos – nuo fleksitarų iki nostalgiško maisto
„Iki“ taromatuose – naujos aukojimo galimybės: kviečia remti „Blue/Yellow“, „Maisto banką“ ir Raudonąjį Kryžių

Mokslas ir studijos

Šakių jaunimo kūrybos ir sporto centre vyko rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklinio varžybos
Švietimas išlieka vienu iš svarbiausių prioritetų
Spalvingas keturiasdešimtasis lopšelio-darželio „Nykštukas“ gimtadienis!
Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus užsieniečiai gali laikyti Sūduvos gimnazijoje

Turizmas

Kelionių planavimo metas: ekspertai pataria, kaip sutaupyti renkantis atostogas
Prasideda virtuali kelionių mugė, kviečianti įsileisti keliones į savo namus
Turizmas Marijampolėje: jei nežinotum kur esi, pagalvotum, kad tai net ne Lietuva, o prabangus kurortas
Atšalus orams – aktyvios žiemos pramogos Lietuvoje

Renginių anonsai

Kviečiame į parodos „Prisimename: Anzelmui Matučiui – 100“ atidarymą
Kviečiame dalyvauti pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“
Marijampolė Trijų Karalių dieną kviečia pasitikti šventiškai
Sūduvos metų aptarimas, pažintis su baltų piliakalniais
Eureka Eureka Eureka

Apklausa

Kokią duoną labiau mėgstate?

Sūduvos Gidas

Teisės saugomos © 2022

Naršyti

  • Pranešk naujieną
  • Naudojimosi taisyklės
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Naujienlaiškis
  • Privatumo politika
  • Kalvarija
  • Kazlų Rūda
  • Marijampolė
  • Šakiai
  • Vilkaviškis

Sekite mus

  • Sūduvos gidas
  • Žinios
    • Kalvarija
    • Kazlų Rūda
    • Marijampolė
    • Vilkaviškis
    • Šakiai
  • Kas vyksta Sūduvoje?
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
  • Kino repertuaras
  • Savaitgalis
  • Kriminalai
  • Receptai
  • Istorijos verpetai
  • Laiko dulkes nubraukus
  • Politika
  • Apžvalgos
  • Laisvalaikis
  • Kultūra
  • Įdomu
  • Grožis
  • Mokslas ir studijos
  • Video
  • Reklama
  • Kontaktai
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus