Šiandieniniame pasaulyje visi stengiasi apsisaugoti ir rašytinėmis sutartimis įtvirtinti savo teises ir pareigas. Neretai pasitaiko, kad paslaugų teikėjai pasinaudodami paslaugų gavėjų patiklumu, skubėjimu ar teisės aktų neišmanymu parengia sutartis, kuriose yra įtvirtinta didesnė nauda paslaugų teikėjui. Iškilus nesklandumams, paslaugų gavėjai lieka ne tik ant ledo, bet turi susimokėti ir už „paslaugas“, kurios buvo suteiktos netinkamai arba išviso nesuteiktos, mokėti baudas ar patirti kitų nuostolių.
Sutarties aiškumas
Paslaugų teikėjas privalo užtikrinti, kad sutarties sąlygos būtų suprantamos visiems, neatsižvelgiant į jų išsilavinimą ar kitas aplinkybes. Negali sutartyje būti „užslėptų minčių“ arba „savaime suprantamų dalykų“, na, o ypatinga ir specifine terminologija visada geriau yra pateikti kuo paprasčiau. Žinoma, būna atveju, kai terminologijos išvengti nepavyksta, todėl paslaugų gavėjas turėtų itin įdėmiai perskaityti sutartį, aptarti ir netgi raštiškai įtvirtinti kai kurių žodžių sampratą sutartyje. Būtent sutarties aiškumo nebuvimas yra vienas pagrindinių veiksnių, įtakojančių sutarties šalių ginčus.
Sutarties proporcingumas
Paslaugų teikėjo ir paslaugų gavėjo teisės, nauda ir pareigos turi būti proporcingos viena kitai, kaip sutarties šalims. Pavyzdžiui, sutarties sąlyga, kurioje yra įtvirtinta, kad paslaugų gavėjas turi vykdyti sutarties sąlygas (pavyzdžiui, atlikti finansinius mokėjimus), o paslaugų teikėjo sutarties sąlygų vykdymas priklauso nuo kitų sąlygų, kurias kontroliuoja paslaugų teikėjas (pavyzdžiui, darbuotojų trūkumas).
Akivaizdus sutarties ne proporcingumas dažnai pasireiškia sutarties netesybų sąlygose. Paslaugų teikėjai dažnai „perspaudžia“ su mokėjimo terminais ir baudomis už sutarties nutraukimą ankščiau termino. Tokios situacijos pavyzdys – buto nuomos sutartis. Dažnai nekilnojamo turto nuomotojai sutartyse numato terminą, iki kurio nuomininkas privalo pranešti jeigu planuoja nutraukti nuomos sutartį ankščiau laiko, na, o jeigu nuomininkas praneša vėliau, nei numatyta sutartyje – negrąžina depozito (užskaito kaip baudą dėl sutarties nutraukimo ankščiau laiko). Iš esmės, viskas su šia sąlyga yra gerai, tačiau jeigu nuomos laikotarpis yra 12 mėnesių, o sutartyje nurodytas terminas pranešti yra prieš 3 mėnesius? Tai reiškia, kad nuomininkas privalo numatyti kas jo gyvenime įvyks po 3 mėnesių? Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.609 str. 1 d. nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Žinoma, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 str. 1 d. numato ir sutarties laisvės galimybę, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į sutarties proporcingumo kriterijų, kuris šio atveju mums rodo, jog tai yra neproporcinga nuomininko atžvilgiu. Nuomininko gyvenimo aplinkybėms pasikeitus ir esant poreikiui keisti gyvenamąją vietą dėl tam tikrų priežasčių jis turi pasirinkimą: arba gyventi dar 3 mėnesius ir po 3 mėnesių atgauti depozitą arba nutraukti sutartį ir prarasti pinigus. Tai yra visiškai neproporcionalu ir esant ginčui – tokia sąlyga būtų nuginčyta nuomininko naudai.
Sutarties sąžiningumas
Sutarties ne sąžiningumas atsispindi ir automatiniuose sutarties pratęsimuose. Paslaugų teikėjai dažnai to neakcentuoja, bet sutartyse įterpia, kad nepranešus per tam tikrą terminą apie sutarties nutraukimą, sutartis bus pratęsta automatiškai. Puikus pavyzdys yra tam tikri sporto klubai Lietuvoje. Išsipirkus juose narystę ir nepranešus apie sutarties nepratęsimą per 1 mėnesį laiko iki sutarties pasibaigimo, sutartis ir žinoma mokėjimas už paslaugas, bus pratęstas automatiškai. Pirmiausia, tai paslaugų teikėjai, šiuo atveju, sporto klubai, patys turi informuoti paslaugų gavėjus apie terminuotos sutarties termino pasibaigimo artėjimą ir turi teisę tik pasiūlyti paslaugų gavėjui pratęsti/nepratęsti paslaugų. Toks vienašališkas paslaugų teikėjo automatinis paslaugų pratęsimas ir jo įtvirtinimas sutartyje yra visiškai bereikšmis, nes esant ginčui – jis neatitinka proporcingos ir sąžiningos sutarties sąlygų.
Akivaizdu, kad paslaugų sektoriai dažnai naudojasi žmonių patiklumu, teisės aktų neišmanymu ir baime kreiptis dėl pažeistų jų teisių. Visada raginame teikėjus elgtis sąžiningai ir sutartis sudaryti vadovaujantis proporcingumo, teisėtumo ir sąžiningumo principais, na o gavėjus – pirmiausia perskaityti dokumentą, ant kurio pasirašote, iškilus klausimams klausti ir nebijoti reikšti nuomonės dėl sutarties sąlygų keitimo.
