Pirtys yra žmonių mėgiamos ir siejasi su malonumu. Tačiau jos glaudžiai susijusios ir su dideliu karščiu, netrūksta medinių apdailų, o tai reiškia, kad netinkamai įrengtoje ar neatsargiai naudojamoje pirtyje gali kilti gaisras, kuris labiausiai ir niokoja žmonių turtą.
„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad 2022 metais ugnis pirtyse gyventojams atnešė nuostolių už daugiau nei 200 tūkst. eurų.
Gyventojai pirtimis naudojasi visus metus, tačiau žiemą ši pramoga yra populiariausia. Draudimo ekspertas pastebi, kad ir nelaimingų nutikimų šaltuoju sezonu būna daugiau.
„Pernai daug nuostolių fiksavome būtent gruodžio mėnesį, taip pat kovą ir balandį ir jų vis daugėja. Lyginant 2021 metus su 2022 metais – pernai nuostolių, susijusių su gaisrais pirtyse, fiksavome 37 proc. daugiau.
Tiesa, gaisrai pirtyse nėra pats dažniausias nelaimės atvejis, tačiau tokios nelaimės atneša didžiulių nuostolių. Pavyzdžiui gruodžio mėnesį vyko gaisras, kurio nuostolis siekė beveik 27 tūkst. eurų sumą. Tai buvo didžiausias pernai metų gaisras pirtyse. Iš viso praėjusiais metais išmokėjome savo klientams virš 240 tūkst. eurų nuostoliams atlyginti“, – pastebi „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
Reikalavimų nesilaikymas atneša nuostolių
Anot draudimo eksperto, nelaimės pirtyse dažniau įvyksta, kai žmonės, įsirenginėdami pirtis, nesilaiko bendrųjų gaisrinės saugos reikalavimų, kuriuose nurodyti saugūs atstumai tarp degių konstrukcijų ir šildymo prietaisų.
„Kompetentingų įstaigų rekomendacijos ir reikalavimai nėra nustatyti be priežasties. Labai svarbu laikytis visų nurodymų įsirenginėjant pirtis: išlaikyti reikalingus atstumus tarp dūmtraukių, šildymo prietaisų, ortakių ir kitų medinių pastato konstrukcijų elementų. Taip pat svarbu prižiūrėti šildymo procesus, išvalyti kaminus ir kas šalutinio lieka po degimo, naudoti tinkamą kurą“, – sako Artūras Juodeikis.
Pirtyse gausu degių elementų
Kaip sako ekspertas, natūralu, kad pastatuose su pertvaromis, sienomis, stogu, įrengtomis kanalizacijos, vandentiekio, šildymo, vėdinimo sistemomis, nutinka skirtingų nelaimingų įvykių. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad pirtyse naudojamos medinės apdailos ir panašios konstrukcijos, todėl dėl didelio karščio sąveikos kyla dar didesnė gaisro grėsmė.
„Pirtyse beveik visada yra įrengtos šilumai sukurti skirtos krosnelės ar kiti elektriniai prietaisai. Būtent ugnis būstui ir pastatams pridaro didžiausių nuostolių, dažniausiai negrįžtamų, todėl norisi paskatinti žmones saugoti savo turtą ir padaryti viską, kad netektų susidurti su gaisrais namuose“, – teigia draudimo atstovas.
Kaip sako Artūras Juodeikis, dideli nuostoliai būna, jei pirtis įrengta atskirame pastate. Tuomet pastatas būna medinis ar rąstinis – medis yra išties degus, todėl ugnis tokio tipo pastatams yra labai pavojinga bei pridaro gausių nuostolių, gaisras greitai plinta.
„Pavyzdžiui, prisimenant didžiausią praėjusių metų gaisrą pirtyje, kol atvyko ugniagesiai – viskas sudegė iki pamatų. Vidutinė nuostolio suma pernai buvo 3,5 tūkst. eurų, tačiau buvo tokių nelaimių, kurios atsiėjo ir 10 tūkst., ir 18 tūkst. eurų. Be to, nuostolių dydį, ypač šaltuoju metu laiku, augina gesinimui naudojamas vanduo, kuris ne tik padeda slopinti ugnį, bet ir šaldamas pažeidžia sulietas konstrukcijas“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Ekspertas pažymi, kad, draudžiant pirties patalpas pastatuose, jos yra apdraudžiamos kaip pastato dalis. Tačiau jei pirtis yra įrengta atskirame pastate – ji draudžiama kaip atskiras, pirčiai skirtas, pastatas.
„Todėl prieš sudarydami draudimo sutartį, būtinai informuokite savo draudimo kompaniją apie esamą situaciją ir poreikį“, – sako Artūras Juodeikis.
