Senuose šaltiniuose porinama apie nepakenčiamo elgesio savininkus. Marijampolės geležinkelio stotyje vežikai už rankų tempdavo klientus į savo transporto priemones.
Anot 1932 metų žinutės spaudoje, „Vos tik atvykus traukiniu į Marijampolę geruoju iš stoties neišeisi. Čia netrukus apsupa keleivį būrys vyrų. Vieni traukia iš rankų daiktus, kiti griebia už rankovės ir pradeda tempti į savo pusę.
Pasirodo tie vyrai, – tai vežikai. O visa tai, kaip jie elgiasi su keleiviais, tai tik jų tarpusavio konkurencija. Tokio elgesio galima išvengti, jeigu keleivis turi stipresnius raumenis. Arba labai gudrią galvą.
Neseniai vienas Amerikos lietuvis atvyko į Marijampolę. Vos tik išlipo iš traukinio, pajuto, kad kažkas iš rankų ištraukė lagaminą. Nustebo ir pradėjo dairytis. Už dvidešimt metrų išvydo du vyrus nepasidalinančius tuo pačiu jo lagaminu.
Kol jis stebėjosi kuo visa tai baigsis, kažkas čiupo jį už rankos ir pradėjo tempti. Amerikietis ėmė ir suriko: „Stokit rupūžės, nes nušausiu“.
Tas labai gerai paveikė. Daugiau jo jau nevilko. Atnešė lagaminą ir pradėjo gražiai tildyti: „Ponas, kam pyktis? Mes tik norėjome Jus į miestą nuvežti“.
1932 m., Marijampolės geležinkelio stotis.
