Vakar, Kalvarijos viešojoje bibliotekoje įvyko knygos ,,Jurgis Krikščiūnas –Rimvydas ir jo artimieji“ pristatymas, kuriame dalyvavo knygos sudarytoja Rita Pauliukaitė ir Punsko ,,Aušros“ leidyklos direktorius Sigitas Birgelis.
Gausiai susirinkusiems kalvarijiečiams, S. Birgelis trumpai papasakojo apie Lietuvos ir Lenkijos partizanų bendradarbiavimą ir bendrą kovą prieš Sovietus, pasidalino istoriniais faktais.
Po istorinės dalies, knygos autorė R. Pauliukaitė išsamiau supažindino su išleista knyga. Joje Lietuvos istorijos įvykiai perteikiami per vienos giminės –Kriščiūnų – likimus.
1863 m. Rusijos imperinei valdžiai uždraudus lietuvišką spaudą, Matas ir Agnė Krikščiūnai slapta įsigyja knygnešių platinamas knygas. Uolaus ir kruopštaus darbo dėka jie išleidžia keturis vaikus mokytis aukštosiose mokyklose. Pastariesiems keturiems vaikams – Matui, Antanui, Jurgiui bei Juozui mokslo suteiktos žinios suteikė produktyvumo 1918 – 1940 m. laikotarpiu, kai Lietuva buvo nepriklausoma.
Mato ir Agnės Krikščiūnų šeimoje augo ir dar keturi judviejų vaikai. Nors šie buvo menkai išsilavinę, tačiau tėvų įskiepytos patriotiškumo jausmas, neišblėso ir iš jų.
Krikščiūnų giminė aktyviai įsijungė į partizaninę veiklą, Lietuvą okupavus Sovietams. Partizanais tapo Kazimieras Banionis-Klajūnas, Vytautas Krikščiūnas-Mikas, Jurgis Krikščiūnas-Mažiukas ir Jurgis Krikščiūnas-Rimvyda, o daugeliui giminaičių teko pabėgėlių arba tremtinių dalia.
1940 m. Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas metais baigė Karo mokyklą, o po metų dalyvavo Birželio sukilime Kaune, aktyviai įsitraukė į pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam rėžimui jaunimo organizacijų veiklas.
1944 m. rudenį suimtas, kalintas Šiaulių kalėjime, kuriame praleido 9 mėnesius.
Nuo 1945 m. rudens buvo Dzūkų rinktinės Kunigaikščio Vaidoto grupės partizanas, būrio vadas. Nuo 1946 m. vasaros Dainavos apygardos Mindaugo kuopos vadas. Atstovavo apygardai 1947 m. sausio 15-16 d. Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Tauro apygardos teritorijoje.
1947 m. gegužę kartu su Juozu Lukšu – Daumantu perėjo Lenkijos sieną ir perdavė svarbių dokumentų apie okupuotą Lietuvą, pasipriešinimo kovas ir kitą svarbią informaciją.
Jurgis Krikščiūnas – Rimvydas daug prisidėjo ir prie partizanų veiklos platinimo: rašė spaudoje, rūpinosi techninėmis priemonėmis, rinko žinias apie sovietų nusikaltimus.
1949 m. pavasarį Pietų Lietuvos partizanų srities vadovybės pasiųstas į Vakarus turėjo informuoti apie Lietuvos partizanų vyriausiosios vadovybės LLKS įkūrimą, vežė medžiagos apie represijas, tačiau pakeliui į Varšuvą buvo sučiuptas Lenkijos saugumiečių, kurie krovinį konfiskavo.
Įžvalgaus proto dėka, iš atminties dalinai atkūręs medžiagą, ją persiuntė J. Lukšai – Daumantui, kuris tuo metu buvo Vakaruose ir rengė memorandumą Jungtinėms Tautoms.
Kupinas kovos už Lietuvą, nepasidavė ir beviltiškoje situacijoje, kai apsupti komunistės Lenkijos kariuomenės, garbingai žuvo bunkeryje, kartu su partizanu Vytautu Prabuliu-Žaibu, Šlynakiemio kaime 1949 m. gruodžio mėn.
Savo sūnaus žygdarbiais, neabejotinai būtų didžiavęsis ir Jurgio tėvas Antanas Krikščiūnas, kuris buvo Lietuvos kariuomenės štabo Topografijos skyriaus viršininkas, o jo mokiniais ir bendradarbiais buvo Antanas Kučingis-Kalvaitis, Jonas Žemaitis-Vytautas, Vladas Baciuška-Žmogus, Kazimieras Pyplys-Mažytis, Juozas Stravinskas-Kardas ir kiti.
Knygos pristatymo metu, renginio dalyviams meninę programą atliko kalvarijietė Jurgita Arelienė.
Galerijoje – autoriaus nuotraukos
Jurgis Švedas
