Lietuvoje paskelbus pandemiją, komfortą ir ramybę teko pamiršti visiems. Kol vieniems didžiausias rūpestis buvo išgyventi niekur neišeinant iš namų ir laikytis karantino sąlygų, kitiems teko galvoti, kaip situaciją kontroliuoti ir kaip prisidėti prie greitesnio grįžimo į įprastas gyvenimo vėžes. Ne menku iššūkiu pandemija tapo Lietuvos savivaldybėms, viena iš jų – Kalvarijos savivaldybė. Ši savivaldybė ribojasi su Lenkijos Respublika ir buvo viena iš savivaldybių, kurios pasienio punktas buvo atviras viso karantino laikotarpiu, tad darbo su pasienio punktą kertančiais asmenimis, kuriems buvo privalomas 14 d. izoliacijos laikotarpis, savivaldybėje buvo daugiau nei pakankamai. Tad kaip pasikeitė Kalvarijos savivaldybės administracijos darbas karantino laikotarpiu?
Paskelbtas karantinas Lietuvoje pakoregavo Kalvarijos savivaldybės seniūnų darbo režimą
Kalvarijos savivaldybės seniūnai karantino laikotarpiu yra atsakingi už karantinavimo patalpas savivaldybėje, tai reiškia, kad asmenis, kirtusius Kalvarijos-Budzisko pasienio punktą, kuriems privaloma izoliacija, seniūnai, nepaisydami paros laiko, privalo įleisti į jiems paskirtas prižiūrėti patalpas. „Nors savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nurodymus privaloma administracijos numatytose patalpose izoliuoti tik Kalvarijos savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis ir asmenis, kurie nėra registruoti Lietuvoje, tačiau suprantame, kad nesvarbu, kas kirto Kalvarijos pasienio punktą – visi jie žmonės. Dažnai pavargę po ilgos kelionės, pikti ir nevisiškai suprantantys situaciją, kurioje atsidūrė. Turime pasirinkimą – ne mūsų savivaldybės gyventojai gali likti nakvoti automobilyje iki tol, kol pavyks užsiregistruoti tyrimui dėl COVID-19, arba galime juos priglausti administracijos paskirtose patalpose, kad tokie žmonės galėtų bent kelias valandas pailsėti po kelionės ir ramiai atlikti būtinus veiksmus, kad galėtų keliauti namo“, pasakoja Kalvarijos seniūnė Irena Abraitienė.
Savivaldybėje asmenų karantinavimui patalpos paruoštos įvairios paskirties pastatuose – kultūros namuose, bendruomenės namuose, socialiniuose būstuose. Seniūnų darbas nesibaigia įleidus į patalpas asmenis. Naktį ar dvi patalpose praleidžiantiems asmenims atvežama šilto maisto, o išvykus iš jų privaloma dezinfekcija, po kurios reikalingas pasiruošimas kitiems galimiems gyventojams. Tiesa, savivaldybės paskirtose patalpose taip pat izoliavosi asmenys, kurie neturėjo galimybės to padaryti namuose. Jie savivaldybės patalpose praleido visą 14 d. laikotarpį. Per šį laiką seniūnai privalėdavo iš asmens giminaičių paimti ir pristatyti trūkstamus daiktus ar maistą. „Patalpas tvarkome patys. Po dezinfekcijos, pasitelkus į pagalbą kolegę keliauju į Akmenynų kaimą, kuriame ir yra man prižiūrėti paskirtos karantinavimo patalpos. Pirmiausia „pasipuošiame“ visa specialia apranga: apsauginiais kombinezonais, veido skydeliais, respiratoriais, antbačiais ir pirštinėmis. Nors patalpos jau būna dezinfekuotos, bet saugumo niekada nebus per daug. 
Tada jau kimbame į darbus, privalome pakeisti patalynę, ją pažymėti specialiais ženklais ir paruošti skalbti, tuomet surenkame šiukšles, nuvalome dulkes, išsiurbiame kilimus ir išplauname grindis specialiomis priemonėmis“. Tokia pat tvarka, apie kurią kalba Kalvarijos seniūnė, dirba ir Liubavo bei Sangrūdos kaimo seniūnai. Darbo daug, tačiau I. Abraitienė įžvelgia ir teigiamų situacijos pusių: „Nors darbas intensyvus, jaučiasi nuovargis, tačiau negaliu skųstis, koronaviruso padiktuotas gyvenimo ritmas parodė, kokia stipri komanda gali būti administracijos darbuotojai. Džiaugiuosi, galėdama prisidėti prie situacijos valdymo savivaldybėje, o gal net ir visoje Lietuvoje. Nepykstu ir tuomet, kai vidury nakties atvykę asmenys negražiai kreipiasi ir pakelia balso toną, suprantu tai kaip natūralią reakciją, o kai viskas baigsis, turėsiu kuo didžiuotis ir iš ko pasijuokti, juk būta ir tikrai linksmų situacijų“.
Pirmieji metai savivaldybėje ir pirmieji dideli iššūkiai savivaldybės gydytojui
Rugpjūčio mėnesį dar tik pirmus darbo metus Kalvarijos savivaldybės administracijoje skaičiuosianti S. Matulevičiūtė-Jodelienė džiaugiasi įgyta didžiule patirtimi dirbant ekstremalios situacijos metu ir sako, kad po šios patirties nebaisūs jokie dar tik laukiantys iššūkiai karjeroje. „Savaitės nemiegotų naktų bendraujant su pasienio punktą kirtusiais asmenimis iš visos Lietuvos, galvos skausmas norint kuo geriau išspręsti susidariusias problemas ir labai dažnai nežinojimas kaip elgtis, bet vis dėlto, tikriausiai, geriausia patirtis gyvenime“, – sako S. Matulevičiūtė-Jodelienė. Savivaldybės gydytojos paklausus apie tai, kaip prasideda jos darbo diena šiuo metu, trumpam įsivyrauja tyla. „Nuo ko prasideda? Geras klausimas…. Jau nepamenu, kada ji prasideda, ir nežinau, kada baigsis… Dirbame 24 val. per parą… Niekada nežinai, kada, kas ir kuriuo metu paskambins… Išgirsti skambant darbo telefoną 2 val. nakties ir nežinai ko tikėtis…. Dažniausiai girdimi šauksmai, keiksmai, išklausome, kokie mes blogi, kodėl tokios taisyklės, kas jam darys tepinėlį, o koks „to pagaliuko“ ilgis ir panašiai. Taip ir dirbi… Būni ir psichologu, ir kuo tik reikia. Žinot, kartais atrodo, kad jei galėčiau, tai čia ir dabar sėsčiau, nuvažiuočiau į pasienio punktą ir pati padaryčiau tepinėlį, kad tik visi nurimtų ir galėtų važiuoti kuo greičiau namo. Nėra lengva, tačiau mokomės ir esame puiki komanda. Tiek seniūnai, tiek vairuotojai, tiek administracijos direktorius ir visi kiti asmenys, padedantys kovojant su esama situacija, greitai ir objektyviai stengiasi spręsti problemas, žinoma, labai dažnai turime kliautis tiesiog savo intuicija“.
Kaip ir seniūnai, savivaldybės gydytoja neabejoja, kad pasibaigus pandemijai liks ne blogi prisiminimai, bet suvokimas, kad gali daugiau, negu galėjai įsivaizduoti, o kaip gana dar naujai kolektyvo narei, moteriai didžiausias džiaugsmas žinoti, kad turi tvirtą užnugarį ir pagalbą savo darbo vietoje.
Aukštyn kojomis apsivertė visas savivaldybės administracijos darbas
Kalvarijos savivaldybėje pasikeitė ne tik seniūnų, savivaldybės gydytojos ar administracijos direktoriaus darbo režimas. Komandą, kuri kovojo su koronaviruso sukeltomis pasekmėmis, sudarė kur kas daugiau darbuotojų. Administracijai teko susidurti ne tik su žmogiškųjų išteklių problemomis, kadangi ne visi darbuotojai buvo pasiryžę dirbti kitokiomis negu įprastai sąlygomis, nemažai galvos skausmo sukėlė ir priemonių įsigijimas bei pastangos išlaikyti savivaldybės finansinį stabilumą.
Apsaugos priemonėmis nebuvo pasirūpinta, teko galvoti apie tai, kaip reikės gabenti galimai infekuotus asmenis, kad tai daryti būtų saugu, visa tai pareikalavo papildomų išteklių. Laukti nebuvo kada, todėl veiksmų teko imtis operatyviai, o prasidėjus pandemijai ir žmonėms pradėjus masiškai pirkti apsaugos priemones jų trūko, tad natūraliai ir kainos gerokai šoktelėjo. Vis dėlto, administracijai pavyko įsigyti reikalingas priemones ir automobilį. Tiesa, nors greitai priimtais sprendimais, o dėl jų ir kur kas greičiau pradėtais darbais komanda džiaugiasi, administracijos direktoriui teko atlaikyti nemenką spaudimą dėl išleistų savivaldybės biudžeto lėšų. „Tiems, kas tiesiogiai nedirbo pandemijos metu, visuomet bus sudėtinga suprasti, kam buvo reikalingi vieni ar kiti sprendimai bei kodėl išleista vienokia ar kitokia pinigų suma, o ir kritikuoti pačiam nedirbant lengviausia. Aš įsitikinęs, kad susitvarkėme neblogai, klaidų taip pat neišvengėme, bet jos mums bus puiki pamoka ateičiai. Džiaugiuosi Kalvarijos savivaldybės darbuotojais, kurie ne kartą įrodė, kad yra verti pasitikėjimo, o dažnai net ir nustebindavo išradingumu ir gebėjimu spręsti itin sudėtingus klausimus. Žinau, kad ateityje bijosime panašių situacijų mažiau ir ramiau reaguosime bei priimsime tinkamiausius sprendimus“, – sako Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius Valdas Aleknavičius.
