Tarp Klaipėdos ir Palangos stūkso jaukus Karklės vardu vadinamas kaimas. Čia tęsiasi lietuviška pajūrio dalis. Vis dar poilsiautojų neapgulta vieta vilioja ramybe ir tvarka. Dviračių ir pėsčiųjų takas driekiasi kelis kilometrus ir veda prie garsiojo Olandų kepurės skardžio.
Miestelio nedidelėje maisto prekių parduotuvėje galima įsigyti vietinių žvejų pagautos ir išrūkytos žuvies. Gurmanai gali mėgautis kelių restoranų teikiamais pasiūlymais. Draustinyje vinguriuojantis pažintinis pušų takas tampa atgaiva plaučiams ir sielai.
Žingsniuojant link paplūdimio, vos už kelių žingsnių nuo ošiančios jūros, stūkso amžinojo poilsio vieta. Juoda metaline tvorele aptvertos guli nedidelės kapinės. Sakoma, kad ant jūros kranto esančiose kapinėse buvo laidojami senieji kuršiai – pagoniškos baltų genties žmonės. Anot legendos pirmieji čia atgulė skenduoliai.
Dabar ant šiuolaikinių paminklų iškalti vokiški vardai – Gertrūda, Gerhardas, Trūdė. Informaciniame stende rašoma, kad tai vienintelės kapinės Lietuvoje ant jūros kranto. Visi paminkluose užfiksuoti palaidojimai – XX amžiaus.
Vietiniai mena anksčiau čia buvusias skenduolių kapines.
Pagal legendą, pasklidus žiniai apie 1854 m. Klaipėdoje kilusį gaisrą, grupelė vokiečių jaunuolių nusprendė savo darbu prisidėti prie miesto atstatymo. Iš Hamburgo burlaiviu išplaukė Klaipėdos miesto link. Visai netoli tikslo juos užklupo audra, o laivas nuskendo. Jūrai grąžinus skenduolius, jie buvo palaidoti dabartinių kapinių ant jūros kranto vietoje.
Vietiniai gyventojai tuo metu laidoti kitose trejose Karklės kaimo kapinėse ir pradėti laidoti šiose, ant jūros kranto įsikūrusiose, tik XX a. pradžioje.
Kadangi dauguma senųjų kapų yra evangelikų liuteronų, kasmet gegužės mėnesį čia švenčiama Kapinių diena. Po atviru dangumi aukojamos mišios už mirusius.
Kapinėse palaidotas 1898 m. Vilkaviškyje gimęs poetas Salys Šemerys-Šmerauskas. Vyresnės kartos lietuviams geriau žinomas, kaip keturvėjininkų literatūros kūrėjas. „Prie Smetonos“ savo nestandartine kūryba sudrebinęs visą Lietuvą.
Tarpukario Lietuvoje ilgus metus pradirbo pedagogu Klaipėdoje. Vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą persikėlė mokytojauti į Kybartus ir Vilkaviškį. Po karo galutinai apsigyveno uostamiestyje. Salys laikomas būriavimo pradininku Lietuvoje. Skersai išilgai išmaišė Baltijos jūrą. Buvo nusigavęs į Švediją, Gotlando salą.
Mirė 1981 m. Palaidotas, kaip pats pageidavo, ant jūros kranto.
Pačios kapinės įsikūrusios ant natūraliai susiformavusios kopos. Laidojimo vieta išsidėsčiusi Pajūrio regioninio parko draustinyje. Čia buvo laidojami skenduoliai, o vėliau -Karklininkų kaimo gyventojai.
Karklės kaimo kapinės XX a. pradžioje vadintos Liepų amžinojo poilsio vieta. Čia yra išlikę devynioliktame amžiuje gyvenusių kaimo gyventojų kapai. Tokios kapavietės buvo žymimos kaltais metaliniais kryžiais ir mediniais antkapiais – krikštais.
Ant jūros kranto stūksančiose kapinėse vis dar galima laidoti numirėlius.
Prieš dvidešimt metų ant aukšto, stataus skardžio įsikūrusioms kapinėms buvo iškilęs pavojus. Vietiniai pradėjo kalbėti, kad intensyviai jūros bangų skalaujama pakrantė išmeta į krantą mirusiųjų palaikus. Valdžia greit susigriebė ir pradėjo tvirtinti ir taisyti statų pajūrio šlaitą.
Šiuo metu jokio pavojaus amžinojo jūros ošimo prieglobstyje palaidotiems žmonėms nebėra.
Senasis Karklininkų kaimas šiandien tapo puikia vieta ramybės ieškantiems turistams ir jų šeimoms.
