Kasdien orkai giriasi, kad užėmė vis naujas gyvenvietes. Tai jau tampa beveik juokinga, kadangi patikrinus jų pranešimus pasirodo, kad jie dar toli iki tų gyvenviečių užėmimo. Dažnu atveju juose net mūšiai neverda. Matyt taip orkai bando sudaryti įspūdį, kad jiems sekasi pulti, tačiau realybė kur kas liūdnesnė.
Artilerijos parama puolantiesiems gerokai sumenkusi, o pačių puolančiųjų pajėgumai labai riboti. Taip, kai kuriose kryptyse dedama daugiau pastangų ir metami didesni resursai, tačiau tai vis vien neduoda norimų rezultatų okupantams.
Netgi dabartinių kovų specifika šiek tiek pasikeitusi. Anksčiau puolančiuosius dažniausiai atremdavo gynyboje esantys ukrainiečių padaliniai, kažkiek paremiami artilerijos ugnies. Dabar vaizdelis gerokai pasikeitęs. Dažniausiai puolančiuosius pasitinka iš anksto paruošta artilerijos ugnis, padaranti didelės žalos puolantiesiems. Dažnu atveju to pakanka, kad orkai priimtų sprendimą atsitraukti.
Tai rodo, kad ukrainiečiai vis geriau įvaldo sąveiką tarp padalinių.
Pasinaudodami galimybe ukrainiečiai įvykdo kontratakas, kurių dėka per pastarąją parą Donbaso ir Charkovo kryptyse pavyko atkovoti kelias gyvenvietes. Tai visiškai taktinio lygmens veiksmai, tačiau jie parodo siekį perimti iniciatyvą ir diktuoti sąlygas okupantams.
Donbaso ir Chersono kryptyse ir toliau sėkmingai degė orkų sandėliai, priešlėktuvinės gynybos ir radijo ryšio priemonės.
Kol fronte nieko naujo, užmeskime akį kokios logistinės problemos laukia orkų ateityje. Ypač vertinant per tai, kas vyko ir vyksta dabar. Sudėjus akivaizdžius faktus ir veiksmų seką galima padaryti atitinkamas išvadas.
Rusai visiškai neišnaudoja logistinių pajėgumų laivais, nes neturi tokios galimybės. Traukiniais logistika taip pat apribota, ypač iki 80 kilometrų nuo fronto atstumu. Ratinės technikos logistikos pavyzdžius jau matėme – blogai prižiūrima technika, ji labai sena, genda, sproginėja padangos, nuvažiuoja nuo kelio ar netgi užsidega.
Ratinės logistikos pajėgumai ženkliai riboti, tačiau orkai spaus viską ką gali iš turimų priemonių, būtent todėl į karo zoną gabenama dar daugiau krovininės technikos. Tačiau kai matome kokio senumo ta technika, suprantame, kad jau vien jos naudojimas sukels didelių rūpesčių orkams.
Amunicijos ir ginkluotės atgabenimas artilerijos vienetams, kovinių komplektų atgabenimas mechanizuotiems padaliniams ir pėstininkams tampa pačiu pagrindiniu iššūkiu. Kovos technikos, pažeistos mūšiuose remontas bus paralyžiuotas iki 60 – 70 kilometrų atstumu nuo fronto. Jos visos nesugebės nugabenti 100 kilometrų, kad suremontuotų vien dėl logistinių pajėgumų stokos.
Kita ypač svarbi logistinė problema – į frontą siunčiama itin sena kovos technika, kuri iškonservuojama. Iš kelių iškonservuojamų kovos technikos vienetų sulipdomas vienas veikiantis tankas ar šarvuotis.
Tačiau ir tai nereiškia, kad tai, kas atgabenama į frontą, veiks. Fiksuojama daug atvejų kai kovos technika net negali nuvažiuoti nuo ešelono dėl to, kad ji neveikia. Nesisuka bokšteliai, visiškai susidėvėjusios mechaninės dalys ar neveikiantys varikliai.
Sumontuota itin sena radijo ryšio technika arba jos iš viso nėra. Plaukai šiaušiasi fiksuojant tokius atvejus. Tai rodo, kad technikos priežiūros kokybė itin prasta, stokojama personalo ir priemonių.
Na ir pabaigai dar vienas logistinis košmaras susijęs su artilerija.
Visi girdėjome, kad Donbase šturmuojant Severodonecką, Popasną ir kitas vietoves artilerijos ugnies kiekis buvo beprotiškai didelis. Tačiau retas kuris žino, kad įsibėgėjus šturmui orkų gretose veikė vos viena iš trijų artilerijos priemonių.
Nuo šaudymo intensyvumo susidėvėjo vamzdžiai, išsiderino judančios dalys, metalas „vargo“, vamzdžiai sproginėjo, kartkartėmis nusinešdami ir orkų artileristų gyvybes.
Tai lėmė visa eilė faktorių: prasta metalo kokybė, bloga ginkluotės priežiūra arba tiksliau dažnu atveju jos nebuvimas, sena amunicija, ribotas vamzdžių resursas. Pvz. amerikietiškų haubicų M-777 vamzdžio resursas yra iki 2000 šūvių, po to vamzdį reikia keisti. Orkų artilerijos pabūklų resursas gerokai mažesnis dėl naudoto prastesnės kokybės metalo ir patiems metalo amžiaus. 60 metų senumo pabūklas nebus toks pats ištvermingas kaip 20-ies. Visa tai daro milžinišką poveikį mūšio laukui.
O logistinė situacija pas orkus tik blogės, nežiūrint į begalines jų pastangas į frontą atgabenti kuo daugiau ginkluotės, amunicijos ir kovos technikos. Orkams logistika – achilo kulnas šiame kare, kuris mūsų nuomone būtent ir taps jų nesėkmės pagrindine priežastimi.
Pabaigai ukrainiečių liaudies patarlė. Turime atitikmenį ir Lietuvoje – „Горбатого могила виправить“ – kuprotą karsto lenta ištiesins.
