Fronte be naujienų, tokie patys sunkūs poziciniai mūšiai Bachmuto rajone, nedideli abiejų pusių pasibadymai Kreminos-Svatovo kryptyje. Naktį vyko stiprus artilerijos apšaudymas iš abiejų fronto pusių.
Rusai vėl smogė Ukrainos energetikos infrastruktūrai. Šį kartą panaudoti iranietiški bepiločiai „Šached-136“, rusų vadinami „Geran-2“. Nėra abejonių, kad tai yra nauja jų partija, neseniai atgabenta iš Irano transportiniais lėktuvais. Už tai teks atsakyti, anksčiau ar vėliau. Ukrainiečiai teigia numušę didelę jų dalį, bet apie 10 pataikymų užfiksuota. Gera žinia ta, kad elektros energijos tiekimas gana greitai atstatomas, o pažeista sistema ir vėl funkcionuoja.
Bet svarbiausia, žinia, be abejo, yra V. Putino vizitas į Minską.
Pirmas dar vakar vakare atskrido užsienio reikalų ministras S. Lavrovas. Jis, kaip koks vyriausias padavėjas, prižiūrėjo, kad būtų tvarkingai sudėliotos lėkštutės, šakutės ir taurės didžiajam susitikimui.
Apie pietus atskrido gynybos ministras S. Šoigu. Persimetė žodžiu kitu su Baltarusijos gynybos ministru, nes pagrindinius klausimus jau buvo aptaręs prieš daugiau kaip dvi savaites vykusio vizito metu.
Po jų atskrido V. Putinas, kurio skrydį dubliavo dar du lėktuvai. Dėl viso pikto. Jį pasitiko iš Baltarusijos aerodromo pakilę naikintuvai, o perimetrą saugojo kariuomenė, KGB ir milicija, ratus suko ir sraigtasparniai. Numušti jo lėktuvą ukrainiečiai nemėgino, nors neabejoju, kad tokią mintį išnagrinėjo aptardami tūkstantį ir vieną būdą.
Sunkiausia būtų buvę apsisaugoti nuo pernešamų oro gynybos sistemų, tokių kaip „Stinger“, tačiau Ukrainai Putino žūtis taptų sunkiu akmeniu prie kojų, todėl tokio bandymo ir nebuvo.
Be abejo, pirma mintis visiems kyla ta pati – V. Putinas nori priversti Lukašenką pasiųsti Baltarusijos armiją į Ukrainą. Kremliaus ruporas D. Peskovas tokią mintį paneigė, ir, kaip nekeista, aš jam pritariu.
Šis vizitas visų pirma buvo reikalingas Lukašenkai, ir pagrindiniai klausimai jame buvo ekonominiai. Kaip padės Rusijos pajėgoms, kiek baltarusiai dar labiau įsijungs į karą, buvo jau aptarta anksčiau, žemesnių figūrų susitikimuose.
Šį kartą Lukašenka, kaip tikras „baryga“, tarpuvartės spekuliantas, pamėgino išpešti kiek galima daugiau naudos iš Kremliaus, kuriam Baltarusijos parama yra kritiškai svarbi. Tai atsispindėjo ne tik Lukašenkos, bet ir Baltarusijos ministro pirmininko pasisakymuose.
Tačiau Putinas neketina duoti daugiau, nei pažadėta, ką rodė ir lakoniškas jo pareiškimas spaudos konferencijose, ir santūrus žiniasklaidos tonas. Taigi, Lukašenka nekantriai reikalauja lengvatų savo sankcijų kamuojamai ekonomikai, o Kremlius stengiasi nesileisti reketuojamas.
Labai abejoju, ar šiandien vakare Lukašenka bus patenkintas rezultatu. Bet abu kaip šunys pririšti prie tos pačios būdos, ir priversti dalintis tomis pačiomis blusomis, todėl vienaip ar kitaip turės susitarti.
Susitikimo proga buvo pabaigtas „netikėtas Baltarusijos armijos patikrinimas“. Teisybės dėlei, jis baigėsi jau prieš dvi dienas, kai baigėsi tas baltarusių karių zyliojimas, imituojant rimtą veiklą. Šiokie tokie pajėgumai atsidūrė prie Ukrainos sienos, bet jie tegali pridengti čia esančias rusų raketas, jokioms kitoms užduotims jų neužtenka. Ir tai pridengti tik nuo pasiklydusio Ukrainos pasieniečio, rimtesnio ukrainiečių judesio neatlaikytų. Na, bet ir jie, ir mes žinome, kad Ukrainos pajėgos sienos peržengti neketina, planų smogti Baltarusijai neturi.
Rusijoje vis stiprėja kritika Putino ir jo aplinkos adresu. Pasirodžiusi žinutė, kad neva ukrainiečiai ketino pasikėsinti į Rusijos generalinio štabo viršininką Gerasimovą, bet amerikiečiai neva neleido, rusiškuose socialiniuose tinkluose sukėlė daugybę komentarų. Daugumoje jų piktinosi ne ukrainiečiais, o amerikiečiais, kurie sutrukdė pašalinti personą, atsakingą už fatališkas klaidas kare. Kiti džiaugėsi, kad gerai, jog į Gerasimovą nepasikėsino, nes kitaip jį būtų negalima teisti. Už tas pačias fatališkas klaidas kare.
Dar truputėlį, ir pačioje Rusijoje pasigirs raginimų teisti Putiną. Aišku, laikui bėgant jis atsikratys atpirkimo ožių iš artimiausios savo aplinkos, taip sumažindamas spaudimą sau pačiam. Bet jeigu karas ir toliau klostysis nesėkmingai, kritika nukryps į patį Putiną ir į visą Kremliaus režimą.
Gaila, bet neužteks sėdėti prie upės, ir laukti atplaukiančio Kremliaus režimo lavono. Dar reikės ir laiko, ir resursų ir, kaip bebūtų gaila, ukrainiečių aukų.
Slava Ukraini!
